Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai Klaipėdos apskrityje sklypų prisipirkęs gyventojas užsiėmė nekilnojamojo turto pardavimu ir vykdė individualių namų statybos montavimo veiklą, tačiau siekdamas išvengti mokesčių jos neregistravo.

Daugiau nei 5,7 mln. litų pajamų už statybų organizavimą gavęs klaipėdietis bandė įrodinėti statybų tarpininku dirbęs be atlygio. Mokestinio patikrinimo metu jam priskaičiuota sumokėti per 1,4 mln. litų papildomų sumų, iš jų – apie 0,8 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM).  

Patikrinimo metu nustatyta, kad gyventojas Klaipėdos apskrityje įsigijo įvairaus dydžio žemės ūkio paskirties sklypus, rengė detaliuosius planus, keitė jų paskirtį, dalijo į individualiai statybai pritaikytus atskirus sklypus ir juos pardavinėjo.

Taip iš viso buvo parduoti 37 gyvenamosios paskirties žemės sklypai, kuriuose netrukus iškilo individualūs namai.

Minėtų žemės sklypų savininkai už gyvenamųjų namų statybos montavimo darbų organizavimą 2007 – 2008 m. ankstesniam jų savininkui iš viso sumokėjo per 5,7 mln. litų.

Dalis lėšų buvo sunaudota statybinėms medžiagoms, technikos nuomai bei atsikaitymams už darbus, o dalis nusėdo statybų organizatoriaus kišenėje. 

„Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad gyventojas savo vardu išiminėjo statybos leidimus, rengė gyvenamųjų namų projektus. Statybos leidimai sklypų pirkėjų vardu buvo perrašomi iškart po notarinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, o po mėnesio ar trumpesnio laikotarpio naujieji žemės sklypų savininkai jau įregistruodavo pusiau pastatytus ar bebaigiamus statyti statinius. Pirkėjų paaiškinimais, pasirašant notarines sutartis sklypuose jau buvo vykdomi statybos dabai, kuriuos vykdė pardavėjo samdyti statybininkai. Vekselius pasirašę pirkėjai pardavėjui vėliau padengdavo skolas už statybas“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Patikrinimo metu paaiškėjo, kad sumokėjus pagal vekselį, dokumentai turėjo būti sunaikinami, o pirkėjui atsisakius mokėti už statybas, pavyzdžiui, dėl neužbaigtų darbų, suderėta suma buvo išieškoma per antstolius, papildomai reikalaujant mokėti nemažas palūkanas.

Pirkėjai teigė neturintys nei statybos žurnalų, nei statybos išlaidų patvirtinančių dokumentų, nes pardavėjas jų nedavė.

Pastarasis aiškino jų taip pat neturintis, nes esą atidavęs savininkams. Jis taip pat gynėsi statybomis neužsiiminėjęs, o tik esant poreikiui ir be atlygio už paslaugą rekomenduodavęs statybininkus, pirkdavęs statybines medžiagas.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad gyventojas vykdė individualią veiklą, tačiau nebuvo pateikęs prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą.

Už parduotus žemės sklypus bei už gyvenamųjų namų statybos – montavimo darbų organizavimą jis gavo per 5,7 mln. litų pajamų, iš jų – apie 2,4 mln. litų apmokestinamųjų pajamų, tačiau jų nedeklaravo ir mokesčių nemokėjo, tuo padarydamas žalos valstybei.

Patikrinimo metu apskaičiuota papildomai į biudžetą mokėtino per 0,4 mln. litų PVM, apie 0,4 mln. litų GPM bei per 9 tūkst. litų valstybinio socialinio draudimo įmokų, taip pat - per 0,6 mln. litų delspinigių bei baudų.