Rusui viešnagė Lietuvoje apkarto

Lietuvoje jau ketvirtus metus įstrigęs Rusijos pilietis Aleksandras Klevakinas laiką leidžia tai kalėjime, tai laisvėje. Vyras aiškina, esą tapo teisėsaugos ir nusikaltėlių nešvaraus sandorio auka po to, kai 2011-aisiais per Kalėdas buvo sulaikytas Nidos poste už mėginimą išvykti iš Lietuvos vogtu automobiliu ir nedeklaravęs turimos valiutos.

Nenusisekusios Kalėdos

Iš Šadrinsko miesto, esančio pietvakarių Sibire (beveik už pusketvirto tūkstančio km nuo Klaipėdos), kilęs 41-erių A.Klevakinas 10 metų užsiiminėjo automobilių prekyba ir pergabenimu iš Vakarų į Rytų Europą.

Prieš ketverius metus gruodžio viduryje Miunsteryje, esančiame netoli Olandijos ir Vokietijos sienos, jis VW centre pirko automobilį, kurį pagal sutartį su privačiu asmeniu turėjo pargabenti į Panevėžį.

Perdavęs Vokietijoje pirktą automobilį panevėžiečiui ir gavęs iš jo atlygį, A.Klevakinas nuvyko į Babtus (Kauno raj.), kur už turimus pinigus ketino įsigyti vilkiką.

Čia esą prie jo priėjo nepažįstami keli kauniečiai, kurie pasiūlė jam už atlygį nuvairuoti vieną mašiną į Kaliningradą.

"Automobilį BMW X5 paėmiau Kaune, turėjau jį nuvaryti į Kaliningradą, palikti viešbučio "Kaliningradas" stovėjimo aikštelėje, o raktus atiduoti apsaugininkui. Aš tų žmonių, kurie prašė tai padaryti, net nepažįstu. Jų daugiau niekada nemačiau ir likau kaltas dėl, kaip pasirodė, vogtos mašinos kontrabandos, apie ką net nenutuokiau. Visa tai nutiko prieš ketverius metus gruodžio 25-ąją", – pasakojo A.Klevakinas.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. 200 tūkst. litų vertės BMW X5 buvo pavogtas 2011-ųjų gruodžio viduryje Drezdene Vokietijoje.

Tačiau tyrėjams vis dėlto nepavyko įrodyti, kad jį pavogė būtent A.Klevakinas, nes tuo metu vyras buvo Miunsteryje, už tūkstančio km nuo Drezdeno. Tą jis esą įrodė pateikdamas VW pirkimo sandorį.

Kišenėse – tūkstančiai

Vis dėlto A.Klevakinui Lietuvos ir Rusijos sienos abejotinos kilmės mašina kirsti nepavyko.

BMW X5 tapatybę pasieniečiai identifikavo labai greitai: nuo jo atvykimo į Nidos postą tą lemtingą Kalėdų vakarą iki sulaikymo praėjo vos ketvirtis valandos.

"Mašina, kurią paprašė nuvaryti į Kaliningradą, buvo rusiškais numeriais. Man nekilo jokių abejonių, kad viskas tvarkoje. Priešingu atveju negi būčiau rizikavęs? Juk visų vogtų mašinų duomenis pasieniečiai dažniausiai turi. Kam man reikia nemalonumų?" – ieškojo pateisinimų A.Klevakinas.

Po to rusui teko grįžti į Klaipėdą, kur muitinės sandėlyje jam buvo atlikta krata ir pas jį aptikta įvairios valiutos, kurios bendra vertė – daugiau kaip 45 tūkst. litų.

Taigi vyrui grėsė dar ir pinigų kontrabanda, be to, kad jis vairavo vogtą prabangų visureigį padirbtais dokumentais.

Sąmokslo teorija – neįtikima

Vyras dienraščiui pakartojo kalėjime išgirstą legendą, kurios kol kas niekam nepavyko įrodyti.

Esą egzistuoja nusikaltėlių ir teisėsaugininkų sandoriai, pagal kuriuos iš keturių vogtų prabangių automobilių vieną pareigūnai "suranda", išaiškina ir nuteisia nusikaltėlį.

A.Klevakinas įsitikinęs, kad jis ir tapo šio nešvaraus sąmokslo atsitiktine auka.

Pradžioje jam buvo pateikti kaltinimai dėl mašinos vagystės, be to, vyras nedeklaravo turimos pinigų sumos, tai jam iškelti kaltinimai dar ir dėl pinigų kontrabandos.

A.Klevakinas įrodė, kad mašinos jis nevogė, tad šie kaltinimai jam panaikinti. Bet liko pinigų kontrabanda.

Ruso įsitikinimu, jei jam pavyko įrodyti, iš kur jis gavo tuos pinigus, turėti juos esą nėra nusikaltimas. Bėda ta, kad jis šių pinigų nedeklaravo pasienyje, kaip to reikalauja įstatymas.

Tarp žemės ir dangaus

A.Klevakinas Klaipėdoje buvo areštuotas iš karto po kratos ir, kol vyko tyrimas, laiką leido už grotų.

Paleistas į laisvę jis buvo tik 2012 m. gegužės 12 d., pasirašęs pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos ir įpareigotas tris kartus per savaitę registruotis Klaipėdos policijoje.

"Tuo metu baigėsi mano paso galiojimas, pasibaigė Šengeno viza. Neturėjau jokių dokumentų. Taip išėjau į laisvę. Iš Lietuvos išvykti negalėjau, o čia neturėjau kur gyventi, neturėjau nei pragyvenimo šaltinio, nei darbo", – dėstė A.Klevakinas.

Pasak pašnekovo, šitaip jis Klaipėdoje egzistavo pusantrų metų, nuolat registruodamasis policijoje.

Vyras neslėpė, kad prašė pareigūnų geriau jį pasodinti į kalėjimą, nes situacija laisvėje buvo be išeities – byla nebaigta, įsidarbinti neįmanoma, dokumentų nėra.

"Klaipėdoje, Liepų gatvėje, yra cerkvė, kreipiausi į popą. Jis surinkdavo suaukotus pinigus, šelpdavo mane, taip ir gyvenau kurį laiką. Vasarą gyvenau Kuršių nerijoje, kopose, po atviru dangumi. Po to pavyko nuomoti pigiausią bendrabučio kambarį Narkologinio dispanserio pastate, bet ten gyventi buvo neįmanoma dėl aplink slankiojančių narkomanų", – tikino Aleksandras.

Laidavo sentikių bendruomenė

Po kurio laiko jam pagaliau telefonu pavyko susisiekti su tėvais, gyvenančiais už Uralo, Kurgansko srityje, maždaug 2 tūkst. km nuo Maskvos.

"Mama surado kažkokius savo giminaičius Baltarusijoje, kurie turi giminių Klaipėdoje. Jie mane ir priglaudė savo keturių kambarių bute, kol vyko tyrimas. Galiausiai 2013 m. gruodžio 13 d. mane vėl pasodino į kalėjimą. Nuteisė, kad esu kaltas dėl pinigų kontrabandos. Atsėdėjau daugiau nei pusantrų metų, dabar vėl laisvėje, bet negaliu išvažiuoti iš Lietuvos iki 2017 m. gruodžio, kol nesibaigs bausmės laikas. Ant kojos štai turiu sekimo prietaisą, kurį turėsiu nešioti dar 3 mėnesius", – A.Klevakinas parodė ant čiurnos pritvirtintą plastikinį žiedą su mikroschema.

Vyras teigė, kad sąlygos kalėjime – nežmoniškos, todėl jis nuolatos rašydavo skundus įvairioms institucijoms.

Kadangi lietuviškai nemoka, negalėdavo suprasti atsakymų, kuriuos gaudavo. Pasipiktinęs esama tvarka esą sulaukė kalėjimo administracijos atsako – mokykis lietuviškai.

Aleksandras teigė, kad susitvarkyti asmens dokumentus padėjo Rusijos konsulatas Klaipėdoje, o dėl išankstinio paleidimo už jį laidavo uostamiesčio sentikių religinė bendruomenė, kuri pažadėjo jam padėti užsidirbti pragyvenimui.

Rusijos pilietis pradžioje laiką leido Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vėliau – Pravieniškių pataisos darbų kolonijoje, kur buvo nuteistas kalėti trejus su puse metų, tačiau atsėdėjęs dalį termino už gerą elgesį paleistas į laisvę.

Amžinas klausimas: ką daryti?

A.Klevakinui esą buvo pasiūlyta už 50 tūkst. litų užstatą važiuoti namo, į Šadrinską. Tačiau jis tikino, jog visai neturi pinigų. Todėl lieka Lietuvoje, kol jam oficialiai bus leista išvykti.

"Aš jau seniai galėjau iš čia pabėgti, bet bėgdamas pripažinčiau, kad esu kaltas. Savo kaltės nejaučiu ir šitų žodžių niekada neatsisakysiu", – pabrėžė A.Klevakinas.

"Tai, kad žmogų pripažįsta kaltu ir jį nuteisia, nors pats nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, situacija yra įprasta ir niekuo neišskirtinė. Svarbu šiuo atveju kitkas – jį paleido iš kalėjimo lygtinai, nes ten gerai elgėsi. Tačiau labai svarbu, kad jis nėra Lietuvos pilietis, Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, neturi darbo ir negali jo turėti, taigi neturi ir pragyvenimo šaltinio. Čia yra bėda", – įsitikinęs advokatas Osvaldas Martinkus.

Esą yra tokia tvarka, kad žmones, kuriuos paleidžia pirma laiko iš kalėjimo, prižiūri Pataisos darbų inspekcija. O to ji daryti negalės, jei paleistasis asmuo išvyks į užsienį.

"Yra valstybėje nustatyta tvarka, kurią reglamentuoja įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Ir šiuo atveju, jei žmogus, nepasibaigus bausmės laikui Lietuvoje, išvyktų namo į Rusiją, būtų pažeista nustatyta tvarka. Nors ir kaip absurdiškai tai atrodytų", – teigė advokatas.