Apie apgavystę 82 metų senolis policijai pranešė sausio 3 dieną tik tada, kai sūnus jam atvėrė akis, jog pensininkas buvo žiauriai apgautas.

Viskas prasidėjo dar gruodžio 30-ąją. Klaipėdiečiui į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyras ir pasisakė esąs iš saugumo. Nei vardo, nei pavardės jis neminėjo.

Senolis nespėjo nė apgalvoti, apie ką kalba, kai sukčius jam prisuokė apie kažkokius nusikaltėlius, kurie per pensininko banko sąskaitą plauna pinigus.

Kol mulkinamas senolis klausėsi pasakų, prie jo buto durų atsirado kitas nusikaltėlis. Paprastai kalėjimo žargonu tokie asmenys vadinami "kojomis".

Į ragelį aukai buvo kalbama apie būtinybę užkirsti kelią nusikaltimui. Žodžiu, sukčiams nebuvo labai sunku įtikinti žmogų paduoti atėjūnui 5 tūkst. eurų.

Gardus kąsnelis vertė kalėjimo senbuvius pabandyti laimę dar kartą ir patikrinti, ar tas pats senolis turi daugiau grynųjų.

Paskutinę metų dieną sukčius, apsimetęs VSD darbuotoju, jam paskambino vėl.

Tąkart jis tvirtino apie būtinybę patikrinti pensininko namie laikomus pinigus. Jis įtikinamai aiškino, kad tai itin slapta operacija, tad apie ją jokiu būdu niekam nevalia prasitarti.

Tądien atėjo kitas asmuo, jam pensininkas padavė dar 4 tūkst. eurų.

Po Naujųjų metų senolis nesulaukė žinių iš menamų saugumiečių apie paimtų pinigų tikrumą ir papasakojo apie tai savo sūnui.

Tik tada apie apgavystės faktą buvo pranešta policijai.

Nukentėjusysis apibūdino jo namuose apsilankiusius vyrus. Jie gali būti 20 ar 25 metų, abu yra šviesiai rusvų plaukų.

Nusikaltimą tiriantys pareigūnai galbūt nustatys, kas apgavo pagyvenusį klaipėdietį, tačiau tikimybė, kad jis atgaus bent menką dalį prarastų pinigų – labai menka.

Šis senolis yra vienas iš daugybės pagyvenusių žmonių, apgautų laisvės atėmimo vietose kalinčių nusikaltėlių.

Pažadai blokuoti telefoninį ryšį kaliniams bei kirsti per nagus sukčiams kol kas lieka viso labo pažadais.