Nekalta SMS žinutė
Viskas prasideda nuo, atrodytų, nekaltos SMS žinutės arba pranešimo socialiniuose tinkluose.
Vieni informuojami apie neva nesumokėtą baudą ar mokesčius, kitiems atsiunčiama nuoroda dėl internetu perkamos ar parduodamos prekės.
Spustelėjus nuorodą, žmogus nukreipiamas į suklastotą puslapį, kuriame paprašoma prisijungti prie elektroninės bankininkystės arba patvirtinti veiksmus „Smart-ID“ programėle.
Tą akimirką, patiems to nesuprantant, žmonės suteikia sukčiams prieigą prie savo pinigų, kurie netrukus pervedami į nusikaltėlių valdomas sąskaitas.
Vien per praėjusį mėnesį policija užregistravo septynis tokius sukčiavimo atvejus Klaipėdoje.
Skaudžiausiai nuo būtent šios schemos nukentėjęs gyventojas prarado per 10 tūkst. eurų.
Nei policijos, nei bankų, nei kitų valstybinių institucijų atstovai niekada nevykdo pinigų ar sąskaitų patikrinimų nuotoliniu būdu ar namuose, taip pat neprašo pervesti lėšų ar atskleisti prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų
Skambutis – tarsi iš banko
Nors apie telefoninius sukčius įspėjama jau ne vienerius metus, ši apgaulės schema vis dar pasiteisina.
Klaipėdiečiams skambinantys nusikaltėliai dažniausiai prisistato banko darbuotojais arba policijos pareigūnais ir kalba taip įtikinamai, kad ne vienas patiki jų istorija.
Tikėtina, kad sukčiai pokalbio metu kuria skubos įspūdį – esą žmogaus pinigams gresia pavojus, todėl reikia nedelsiant atlikti nurodytus veiksmus ar patvirtinti tam tikras operacijas.
Skubėdami ir patikėję tariamais specialistais, žmonės patys atveria kelią prie savo santaupų.
Didžiausias telefoninių aferistų laimikis praėjusį mėnesį Klaipėdoje siekė daugiau kaip 17 tūkst. eurų.
Senjorė patikėjo nepažįstamąja
Tačiau sukčių fantazija tuo nesibaigia.
Žmonės patikėjo sukčių pažadais greitai užsidirbti – investicijomis internetinėje platformoje ir darbu socialiniuose tinkluose.
Šios vilionės bendrai dviem klaipėdiečiams kainavo apie 33 tūkst. eurų.
Kiti nukentėjo pirkdami prekes ar ieškodami būsto internete – sumokėjo už kompiuterį ar buto nuomą, tačiau liko ir be pinigų, ir be to, už ką buvo sumokėję.
Dar vienas klaipėdietis, tiesiog bandydamas prisijungti prie elektroninės bankininkystės, neteko apie 20 tūkst. eurų.
Užfiksuotas ir klasikinis sukčiavimo atvejis – viešoje vietoje nepažįstama moteris apgaule iš senjorės išviliojo 1,3 tūkst. eurų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pabrėžia, kad dažnai fiksuoja atvejus, kai apgaulės būdu iš gyventojų yra pasisavinami pinigai, bei dar kartą primena nepasitikėti atsitiktiniais žmonėmis.
„Nei policijos, nei bankų, nei kitų valstybinių institucijų atstovai niekada nevykdo pinigų ar sąskaitų patikrinimų nuotoliniu būdu ar namuose, taip pat neprašo pervesti lėšų ar atskleisti prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų“, – teigė pareigūnai.
Naujausi komentarai