Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Maslauskienės, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 7 344 gaisrai (dėl neatsargaus rūkymo – 1,7 proc. gaisrų), juose žuvo 49 žmonės, iš jų 15 – dėl neatsargaus rūkymo.

"Kalbant apie gaisrų, kylančių dėl rūkymo, skaičių, jų kasmet po truputį mažėja, tačiau dažniausiai tokie gaisrai pražūtingi tiek patiems rūkantiesiems, tiek šalia gyvenantiems. Gyventojai sunkiai keičia įpročius, ypač vyresnės kartos žmonės. Gaisruose žuvusiųjų dėl neatsargaus rūkymo portretas yra faktiškai nekintantis daugybę metų: tai yra vyresni asmenys, kurie rūko namuose, lovoje, stokoja socialinių įgūdžių, dažnu atveju vartoja alkoholį, namuose nėra įrengtas dūmų detektorius", – teigė A. Maslauskienė.

Gyventojai sunkiai keičia įpročius, ypač vyresnės kartos žmonės.

Taip pat pabrėžiama, kad neretai tokiose situacijose nukenčia nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys.

Dėl neatsargaus rūkymo gaisras gali kilti ne tik uždaroje patalpoje, bet ir gamtoje ar kitoje viešoje vietoje.

"Numesta neužgesinta nuorūka arba degtukai – dažniausia šiukšlių konteinerių, lauko šiukšliadėžių, pievų, miškų gaisrų priežastis. Vis dar dažni atvejai, kai per balkoną išmesta nuorūka patenka į kaimynų patalpas ir sukelia gaisrus", – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, galima atsargiai pasidžiaugti, kad kasmet situacija gerėja, žmonės darosi vis sąmoningesni, nors rizikos faktoriai vis dar gajūs ir neatsargus rūkymas yra viena dažniausių žūčių gaisruose priežastis.

Klaipėdoje dėl neatsargaus rūkymo šiemet kilo trys gaisrai, jų metu žmonės nenukentėjo. 2020 m. kilo šeši gaisrai, vienas žmogus patyrė traumą, 2021 m. kilo keturi gaisrai, žuvusių ar traumuotų nebuvo.

Visoje Lietuvoje 2020-aisiais dėl neatsargaus rūkymo kilo 241 gaisras, 38 žmonės žuvo, 2021 m. – 197 gaisrai, žuvo 21 asmuo.