Jo vertinimu, dėl įvykio atsakingas guminės valties valdytojas – nukentėjusiosios sugyventinis, upėje sustojęs draudžiamoje vietoje.

Katerio vairuotojas buvo kaltinamas, kad dėl neatsargumo, nepasirinkęs saugaus greičio ir neįvertinęs visų plaukimo sąlygų, užpernai rugsėjį užplaukė ant Atmatos viduryje stovėjusios guminės valties ir sužalojo joje žvejojusią moterį.

Pirmosios instancijos teismas vyrą išteisino nesant jo kaltės įrodymų. Su apylinkės teismo nuosprendžiu nesutikusi prokuratūra pateikė apeliacinį skundą.

Kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismas, teisėjų kolegija prokuratūros skundą atmetė ir išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą, nes nesurinkta neabejotinų katerio vairuotojo kaltumo įrodymų.

Anot teismo, byloje esančiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta tikroji avarijos kilimo priežastis, nes nebuvo atkurta įvykio vietos situacija pasitelkiant specialistus, neatliktas laivavedžių parodymų patikrinimas vietoje ir kiti patikslinimo veiksmai.

Teismo vertinimu, guminė valtis draudžiamoje vietoje stovėjo ilgą laiką, o neigiamų padarinių anksčiau buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Įvertinęs laivybą reglamentuojančius teisės aktus, teismas konstatavo, kad valties valdytojas negalėjo sustoti ir nuleisti inkaro upės farvateryje, o turėjo palikti laivakelį laisvą.

„Jei valties valdytojas, nukentėjusiosios sugyventinis, nebūtų sustojęs su savo vandens transporto priemone draudžiamoje vietoje, kad ir kokiu greičiu būtų plaukęs greitaeigis kateris, vandens transporto priemonės nebūtų susidūrusios ir šis susidūrimas nebūtų sukėlęs nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo“, – pažymima apeliacinės instancijos teismo pranešime.

Pasak teismo, byloje taip pat nėra duomenų, kad greitaeigio katerio vairuotojas viršijo leistiną greitį. Be to, teisės aktai nereglamentuoja leistino plaukimo greičio upių ruožuose, kuriuose nėra signalinių ženklų, o tokių Atmatos upėje neįrengta.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad greitaeigio katerio vairuotojas viso proceso metu nuosekliai teigė, jog guminė valtis, kurioje žvejojo nukentėjusioji, buvo sustojusi ir nuleidusi inkarą upės farvateryje.

Tuo metu valtį valdžiusio asmens parodymai apie sustojimo upėje vietą kito – pradžioje jis teigė, kad valtis stovėjo labiau upės viduryje ir niekas iki tol jos nekliudė, vėliau nurodė, kad valtis buvo sustojusi labiau ties upės krantu.