Teismo posėdžio metu planuojama apsvarstyti patikslintus prašymus dėl kreipimosi į ESTT ir KT po to, kai Seimas šių metų liepą Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino didelės žalos aplinkai apibrėžimą, o tą patį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino, kad byloje pritaikyta žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik kraštutiniais atvejais.

Pirmadienį taip pat suplanuota tęsti liudytojų apklausas. Teisme turėtų būti apklausti du buvę „Grigeo Klaipėdos“ darbuotojai bei vadovas įmonės, 2003 m. rekonstravusios tuometinio AB „Klaipėdos kartonas“ valymo įrenginius.

Patikslinti prašymai

Papildomos aplinkybės dėl kreipimosi į ESTT ir KT atsirado Seimui liepos 4 dieną priėmus BK 270 str. pakeitimus, kuriais nustatyta, kad žala pripažįstama didele, kai aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis. Tuo pačiu nustatyta, kad iki šių pataisų įsigaliojimo įvykusiuose incidentuose baudžiamoji atsakomybė netaikytina, kai aplinkai nepadaromas reikšmingas neigiamas poveikis.

Bendrovės atstovai teisme pažymi, jog Kuršių marių vandens būklės realius tyrimus atlikusios institucijos, mokslininkai bei tarptautiniai ekspertai nenustatė, jog bendrovės nuotekomis būtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai.

Atitinkamai šių metų liepos 5 dieną LVAT priėmė sprendimą dėl 2002 m. aplinkos ministro įsakymu nustatytos žalos aplinkai dydžių nustatymo metodikos, kuria Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) rėmėsi vertindamas galimai bendrovės veiksmais padarytą žalą aplinkai. Remiantis šiuo vertinimu „Grigeo Klaipėdai“ taip pat pareikštas 48 mln. eurų siekiantis civilinis ieškinys.

LVAT išaiškinimu, AAD pritaikytas žalos dydžio nustatymo metodas ir žalos atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik tuomet, kai negali būti pritaikytos jokios kitos priemonės.

Bendrovė su ekspertais yra parengusi ir AAD pateikusi aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

Aplinkos atkūrimo priemonės, LVAT išaiškinimu, turi būti taikomos prioriteto tvarka su tikslu grąžinti pažeistą aplinką į pradinę padėtį, o jei tai neįmanoma – kompensuoti ją lygiavertėmis priemonėmis. Tuo tarpu žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė, tokia, kokią taikoma pagal AAD žalos aplinkai dydžio nustatymo metodiką, ES direktyvoje dėl žalos aplinkai atlyginimo, apskritai nėra numatyta.

Inicijuota birželį

Prašymai teismui kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir KT dėl nagrinėjamoje byloje taikomų Aplinkos apsaugos įstatymo normų atitikties šalies Konstitucijai, buvo pateikti šių metų birželį.

Jei prašymas bus patenkintas, ESTT bus prašoma išaiškinti, ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, neatliekant realaus jų poveikio tyrimo. Taip pat dėl Lietuvoje tebeveikiančios žalos aplinkai dydžio nustatymo metodikos, pagrįstos tik hipotetiniu žalos apskaičiavimu.

Atitinkamai, ir dėl ES teisės atitikimo šiuo metu Lietuvoje veikiančiam reguliavimui, kai prioritetas taikomas ne aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimui, o civiliniams ieškiniams dėl žalos gamtai atlyginimo pinigais.

KT bus prašoma pateikti išaiškinimą, kad žalos aplinkai dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo pagrindiniai kriterijai ir jų turinys gali būti nustatyti tik įstatymu. Prašoma išaiškinti ir atitinkamų Aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) straipsnių atitiktį Konstitucijai, kuriuose šiuo metu nenustatyta institucijų pareiga priimti sprendimus dėl reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo. Taip pat nenustatyti teisiniai pagrindai netvirtinti aplinkai žalą padariusio asmens pasiūlytų aplinkos atkūrimo priemonių, neapibrėžti šiai procedūrai reikalingi terminai.

Atitinkamai KT prašoma išaiškinimo dėl AAĮ nuostatų, nedraudžiančių vienu metu AAD reikalauti įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti žalą aplinkai pinigais, atitikties Konstitucijai.

Taip pat dėl teisinio reguliavimo spragų, neįpareigojančių AAD ir teismo nustatytą pareigą žalą aplinkai padariusiam asmeniui taikyti aplinkos atkūrimo priemones, ir nedraudžiančių reikalauti atlyginti aplinkai padarytą žalą pinigais tais atvejais, kai taikomos aplinkos atkūrimo priemonės, kad būtų atkurta pažeistą aplinką.

Jei teismas nuspręs kreiptis į ESTT ir KT, pagrindinės Kuršių marių taršos bylos nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme gali būti stabdomas.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėdos“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vandens“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos, paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.