Trečiadienį teismas atmetė A. Velučio skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Šio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Abu teismai vieningai nusprendė, kad paskirtos tarnybinės nuobaudos pakeitimas į švelnesnę nebūtų adekvatus padarytam pažeidimui ir neturėtų poveikio tokio pobūdžio pažeidimų prevencijai.

„Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūroje ėjo pareigas, kuriose jis buvo atsakingas už, be kita ko, korupcinių nusikalstamų veikų atskleidimą, tyrimą ir valstybės interesų atstovavimą tokiose bylose, todėl Teikime pagrįstai pabrėžiama, jog tokiame skyriuje dirbantiems prokurorams yra keliami ypatingi skaidrumo standartai“, – rašoma teismų nutartyse.

Pareiškėjas prašė panaikinti 2019 metų rugsėjį priimtą generalinio prokuroro įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos, taip pat įsakymą dėl perkėlimo į žemesnes pareigas.

A. Velutis pageidavo, kad teismas jį grąžintų į anksčiau eitas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, būtų priteistas daugiau nei 402 eurų algos skirtumas per mėnesį už laikotarpį nuo perkėlimo į žemesnes pareigas, taip pat bylinėjimosi išlaidos.

Po pažeidimų nustatymo A. Velutis buvo perkeltas ir dabar dirba Klaipėdos apylinkės prokuratūroje.

Tokiame skyriuje dirbantiems prokurorams yra keliami ypatingi skaidrumo standartai.

Teikė konsultacijas

Generalinė prokuratūra yra konstatavusi, kad būdamas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru ir žinodamas prokurorui keliamus reikalavimus, A. Velutis sistemingai teikė tam tikriems suinteresuotiems asmenims kvalifikuotas teisines konsultacijas naudodamasis specifinėmis profesinėmis žiniomis ir tokiu savo elgesiu padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą.

Konstatuota, kad A. Velutis pažemino prokuroro vardą, pakirto pasitikėjimą teisingumo vykdymu Lietuvoje ir diskreditavo prokuratūros, kaip valstybės institucijos autoritetą

Teismo dokumentuose rašoma, kad pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl dviejų epizodų – konsultacijų S. V., kuris siekė padėti D. P. K. atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl viešoje erdvėje paskleistos melagingos informacijos apie žurnalistę išvengti baudžiamosios atsakomybės bei rengė procesinius dokumentus – surašė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Prokuroras taip pat buvo įvertintas už S. M. suteiktas teisines konsultacijas, per jas buvo patarinėjama, ką S. M. daryti, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už aplaidžiai tvarkomą buhalterinę apskaitą jo vadovaujamoje bendrovėje. S. M. įmonėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko patikrinimą.

Domėjosi tyrimu

Nustatyta, kad A. Velutis domėjosi ikiteisminiu tyrimu ir atliekamo FNTT patikrinimo eiga, davė patarimus, kokių veiksmų imtis, kad suinteresuoti asmenys patirtų minimalias arba apskritai nepatirtų teisinių pasekmių. Prokuroras ramino suinteresuotus asmenis, nurodė laikytis jo strategijos, iškilus neaiškumui liepė kreiptis į jį, organizavo susitikimus ir t. t.

Aivaras Velutis/Vytauto Liaudanskio nuotr.

Be to, A. Velutis su S. M. aptarinėjo FNTT atliekamo patikrinimo eigą, FNTT veikimo metodiką, patarė S. M. kuo mažiau bendrauti su patikrinimą atliekančiais pareigūnais, papasakojo, kokios gynybinės pozicijos laikytis, kokių veiksmų imtis, domėjosi, ką S. M. papasakojo pareigūnams, kaip išvengti pokalbių pasiklausymo, mokė, kaip paslėpti informaciją esančią kompiuteryje ir t. t.

Konstatuota, kad A. Velutis tokiu būdu pažemino prokuroro vardą, pakirto pasitikėjimą teisingumo vykdymu Lietuvoje ir diskreditavo prokuratūros, kaip valstybės institucijos autoritetą.

Prokuroro nusižengimai buvo atskleisti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus – slapta klausantis jo pokalbių telefonu. Teismai konstatavo, kad visi šie veiksmai buvo teisėti.

„Pareiškėjas bendraudamas su trečiaisiais asmenimis veikė ne vedamas visuomenės, teisingumo ar valstybės interesų, tačiau siekė naudos S. M. ir D. P. K., taip minėtiems asmenims sudarydamas įspūdį, jog pažeidus teisės aktų reikalavimus, jie gali kreiptis pagalbos į prokurorą, kuris pasidomėjęs jų situacija, pateiks naudingų patarimų, surašys reikalingus procesinius dokumentus ir t. t.; tokie veiksmai nėra suderinami su Etikos kodekse prokurorams nustatytu reikalavimu vadovautis teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo ir atsakomybės principais“, – rašoma teismo nutartyje.

Mano, kad duomenys gauti neteisėtais būdais

Teismai atmetė prokuroro argumentus, kad minėta jo veikla gali būti panaši į visuomenės švietimą, auklėjimą.

Prokuroras skunde taip pat rašė, kad, jo manymu, duomenys, naudoti tarnybiniam patikrinimui atlikti, buvo gauti neteisėtu tikslu ir neteisėtais būdais, todėl negalėjo būti panaudoti atliktiems veiksmams tirti ir vertinti.

Be to, duomenys, naudoti tarnybiniam patikrinimui atlikti, pasak jo, negalėjo būti naudojami sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės.

„Patikrinimą atlikęs pareigūnas nesurinko visų tarnybiniam patikrinimui būtinų duomenų, nenurodė visų reikšmingų aplinkybių, todėl neteisingai nustatė ir konstatavo faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius duomenis. Toks neteisingas vertinimas tikrintojui galbūt sutrukdė objektyviai ir visapusiškai ištirti, įvertinti tarnybinio patikrinimo metu tiriamas aplinkybes bei padaryti teisingas, pagrįstas bei tyrimo duomenimis pagrįstas išvadas“, – skunde LVAT rašė A. Velutis.

Jis mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda savo griežtumu neatitinka atliktų veiksmų pavojingumo, jais sukeltų padarinių sunkumo, o dėl to teisingumo ir protingumo kriterijų.