Teismas: pagrindinis klausimas „Grigeo Klaipėda“ byloje – ar padaryta reali žala

Teismas nutartyje nurodė, kad esminės reikšmės nagrinėjant „Grigeo Klaipėda“ baudžiamąją bylą turi būti žalos gamtai padarymo fakto ir masto nustatymas bei įvertinimas, kiek ir kokia apimtimi padaryta žala, jei tokia bus nustatyta, yra jau atlyginta bei kaip ją atlyginti ateityje.

Įvertinęs bendrovės pateiktus argumentus, ta pačia nutartimi teismas sutrumpino laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą.

Bendrovė savo skunde buvo nurodžiusi, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymo, turėjo įsitikinti, ar Aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys bendrovei vis dar vertintinas kaip teisėtai priimtas. Taip pat – ar bendrovė iš tiesų savo veiksmais padarė didelę žalą gamtai.

Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad reali žala gali būti pripažįstama tik tuomet, jei buvo sukelti realūs reikšmingi materialiniai neigiami padariniai.

Šiaulių apygardos teismą pasiekusioje baudžiamojoje byloje tiek bendrovei, tiek fiziniams asmenims inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtis yra materiali. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl galimų bendrovės veiksmų buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens ekologinei būklei.

Šios aplinkybės motyvuotas nustatymas yra būtina sąlyga Bendrovės atžvilgiu pateikto civilinio ieškinio pripažinimui pagrįstu.

Atlikęs pirminį galimos žalos gamtai vertinimą, Aplinkos apsaugos departamentas rėmėsi dar 2002 m. rugsėjo 9 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika. Bendrovės teigimu, ši metodika nei valstybinių institucijų, nei teismų praktikoje nėra laikoma tinkamu žalos fakto nustatymo būdu.

Tiek Europos Sąjungos direktyvos, tiek ir Aplinkos apsaugos įstatymas prioritetu laiko žalos gamtai atlyginimą natūra, kuris yra įmanomas taikant aplinkos atkūrimo priemones.

„Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas yra teigęs, kad nelaukiant teisminių procesų pabaigos, bendrovė siekia savanoriškai įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir kompensuoti byloje inkriminuojamų teršalų kiekį pašalinant juos iš gamtinės aplinkos.

Baudžiamoji byla dėl 2020 m. pradžioje užfiksuoto galimo taršos incidento Kuršių mariose bus nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme.

Aplinkos apsaugos departamentas dėl to paties incidento yra pateikęs daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl galimai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Dėl ieškinio pagrįstumo bus sprendžiama nagrinėjant baudžiamąją bylą.