Trys sekundės. Tiek užteko precedento Lietuvoje neturinčiam išpuoliui prieš meno kūrinį I.Simonaitytės bibliotekoje. Nusikaltėlis baltais dažais sudarkė Valdemaro Šemeškos paveikslą "Moteris su kaljanu". Vaizdo kamerų įrašai liudija, jog teplius šiam kriminalui kruopščiai pasiruošė iš anksto.

Subrandintas nusikaltimas

Vasariškai šiltą šeštadienio rytą į Klaipėdos apskrities viešąją I.Simonaitytės biblioteką skubėjo ne pagal sezoną šiltai apsirengęs vyras.

Nors oro temperatūra tuo metu siekė 18 laipsnių, žmogus vilkėjo juodą striukę, kurią buvo užsisegęs iki pat smakro, ant galvos buvo užmaukšlinta juoda kepurė ar gobtuvas, su savimi jis nešėsi juodos spalvos krepšį.

Bibliotekos kieme esanti vaizdo filmavimo kamera užfiksavo, kad 10 valandą 21 minutė jis įėjo pro vartus. Per 30 sekundžių perėjo įstaigos kiemą ir užėjo į pastatą.

Jame prie pat įėjimo stovi specialus skeneris, kuriuo atėję skaitytojai atsižymi savo bilietus ir tada gali naudotis bibliotekos paslaugomis.

Šis interesantas skubiai praėjo pro skenerį, iškart pasuko kairėn ir ėmė lipti laiptais į antrojo aukšto fojė, kuriame eksponuojama dailininko V.Šemeškos darbų paroda. Šitai užfiksavo bibliotekos vestibiulio vaizdo kamera.

Į salę, kuri tuo metu buvo visiškai tuščia, keistasis žmogus įžengė 10 valandą 21 minutė 52 sekundės. Trečioji vaizdo kamera nufilmavo, kad jis akimirką lyg sudvejojo, bet paskui patraukė tiesiai prie lango, ant kurio kabėjo "Moteris su kaljanu".

Toliau matoma, kaip jis iš savo krepšio kažką išsiima. Spėjama, jog tai flakonas su baltais dažais, per tris sekundes nupurškia nutapytos moters veidą bei torsą ir išeina. Nusikaltimo vietoje tepliotojas iš viso užtruko vos 24 sekundes ir skubiai pasišalino iš bibliotekos.

Įrašai liudija, kad tai tiesiog pavydėtinai puikiai suplanuota ir įvykdyta "operacija". Jokių trukdžių, jokių liudininkų, tik nelemtos vaizdo kameros, bet, regis, iš jų tyrėjams naudos kol kas nedaug.

Gerai sustyguoti veiksmai ir parengti nusikaltimo įrankiai patvirtina, jog išpuolis neabejotinai buvo sumanytas iš anksto. Nusikaltimo įrašas perduotas pareigūnams, kurie jau ėmėsi tyrimo.

Pastebėjo ne iš karto

Tą šeštadienį, kai bibliotekoje buvo suniokotas paveikslas, lankėsi labai daug žmonių, rinkosi "Vilties bėgimo" savanoriai, skaitytojai, interesantai.

Apdergtas paveikslas užkliuvo ne iš karto. Ne vienas bibliotekos lankytojas net pagalvojo, kad tai – joks vandalizmas, o tiesiog toks autoriaus sumanymas.

Vis dėlto bibliotekininkes ištiko šokas, kai jos suvokė, kas iš tiesų nutiko. Juk dailininkas jiems paliko savo darbus, kuriuos kiekvieną jų įvertino po tūkstantį eurų. Ir vienas paveikslas – sugadintas.

Kam galėjo užkliūti nutapyta nuoga moteris, gulinti ant kušetės, sunku įsivaizduoti.

"Aš esu atsakingas, kad parodos būtų paviešintos ir būtų prieinamos visuomenei, bet negaliu atsakyti už kiekvieną paveikslą ir jo apsaugoti nuo vandalų. Manau, kad tas išpuolis – davatkiško fundamentalizmo išraiška", – teigė I.Simonaitytės bibliotekos vadovas Juozas Šikšnelis.

Jo teigimu, biblioteka yra tokia vieša vieta, kuri traukia ir nestabilios psichikos žmones. Jie piktybiškai gadina ar suteršia bibliotekos baldus, kitus daiktus, knygas.

Vizitinių kortelių nepaliko

Kultūrologo Lino Poškos teigimu, paveikslo niokotojas savo tuo išpuoliu pirmiausia suteršė bibliotekos erdvę.

Akivaizdu, kad jis nesiekė tais veiksmais įsiamžinti, nes nepaliko jokios "vizitinės kortelės" ir juolab nepozavo prieš vaizdo stebėjimo kameras.

"Pavyzdžiui, kai Ermitaže vienas lietuvis suniokojo Rembrandto paveikslą "Danaja" ir čia pat buvo sulaikytas, jis norėjo pareikšti apie save, protestavo bei siekė, kad jo protestas turėtų vardą ir pavardę. O Klaipėdoje vandalas nepaliko jokių "vizitinių kortelių" ar pareiškimų, tad šių dviejų atvejų lyginti negalime. Tačiau liūdniausia, kad nebelieka jokių vidinių varžtų, tabu, kas galima, o kas ne. Iki šiol visi tepliotojai apsiribodavo pastatų išore, o ne kultūros įstaigomis", – apgailestavo L.Poška.

Incidentas išgarsino autorių

Pasak L.Poškos, tai, kad nusikaltimas buvo kruopščiai suplanuotas, nepaaiškina nei jo motyvų, nei tikslų.

"Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar tai atliko racionalus, ar neracionalus žmogus. Jei tai padarė blaiviai mąstantis pilietis, jis neabejotinai turėjo suprasti, kokios bus viešosios pasekmės. Paradoksalu, bet viešosios pasekmės rodo, kad suniokoto paveikslo dailininkas staiga tapo žinomas. Kažin ar vandalas šito tikėjosi?" – abejojo L.Poška.

Ir išties, Varėnos mokyklos dailės mokytojas, laisvalaikiu tapantis paveikslus, po parodos Klaipėdoje staiga tapo žinomas visoje Lietuvoje. Nes kažką labai įžeidė jo nupiešta "nepadoriai" ant kušetės išsidriekusi nuo kvaišalų apspangusi dama.

V.Šemeška neslėpė, kad žurnalistų dėmesio sulaukia jau pastarąsias kelias dienas. Priešingai nei tikėtasi, dailininką pralinksmino tas vandalizmo aktas.

"Bibliotekos moterys man su giliu liūdesiu pranešė apie tą incidentą. O man – linksma. Juk ne mane, mano žmoną ar vaikus užtepliojo dažais. Kažkada  E.Mane paveikslą parodos lankytojai Paryžiuje puolė badyti skėčiais ir spjaudyti ant jo. Situacija panaši. Tačiau ne viskas taip jau blogai, nes apie mano darbus žmonės išgirdo, o Lietuvoje menininkui išgarsėti nėra taip paprasta", – juokėsi V.Šemeška.

Dailininkas prasitarė, kad dėl sunaikinto paveikslo pretenzijų bibliotekos darbuotojams neteiks. Suniokotą kūrinį autorius ketina atiduoti restauratoriams, esą tegul pasipraktikuoja.

"Ketinu nutapyti dar keletą sugadinto paveikslų variantų. Tapau tai, ką mąstau. Ir nesistengiu niekam įtikti ar patikti", – savo poziciją dienraščiui pateikė V.Šemeška.

Viešumo nereikia?

Vis dėlto bibliotekos direktorius baiminasi, kad šis precedentas gali tapti postūmiu kitiems panašiems nusikaltimams bibliotekose ar meno galerijose.

"Esu tikras, kad šis išpuolis paskatins ir kitus piktavalius analogiškiems veiksmams. Tačiau suprantu, kad neviešinti šito fakto irgi negalima", – dėstė J.Šikšnelis.

"Manau, kad policija dirba savo darbą, jie suras ir nubaus niokotoją. Tik kažin ar reikia dar papildomo valties siūbavimo iš žiniasklaidos pusės", – dėl viešumo abejojo ir L.Poška.

Ligonis ar disidentas?

1985 m. birželio 15 d. lietuvis Bronius Maigys (g. 1937 m.) tuomečio Leningrado Ermitažo ekspozicijų salėje peiliu supjaustė ir sieros rūgštimi apipylė Rembrandto "Danają". Prie kojų jis dar buvo prisitvirtinęs sprogmenų, kišenėje turėjo elektros bateriją.

Tuomet 47-erių, vos keturias klases baigęs B.Maigys buvo pripažintas psichikos ligoniu. Šešerius metus jis praleido Černiachovsko (Kaliningrado sritis) psichiatrijos ligoninėje. Po nepriklausomybės atkūrimo perkeltas į Lietuvą, į Vilniaus respublikinę psichiatrijos ligoninę. Vėliau jis atsidūrė Utenos pensionate.

B.Maigys rusų kalba parašė 300 puslapių knygą, kurioje išdėstė savą įvykių versiją. Jis nė kiek nesigaili savo poelgio ir esą be sąžinės graužaties lygiai taip pat vėl pasielgtų.

Vieniems šis žmogus buvo vandalas, kitiems – kovotojas prieš sovietus. Spaudoje buvo rašyta, kad lietuvis – tiesiog beprotis, tačiau kiti tai traktavo, kaip taktinį vandalizmą prieš sovietų valdžią. Mat garsųjį paveikslą jis suniokojo tą pačią dieną, kai 1940 m. Raudonoji armija okupavo Lietuvą.

"Danajos" restauracijai prireikė net 12 metų. Kiek tai kainavo, neskelbiama. Po vandalo išpuolio garsųjį paveikslą saugo neperšaunamas stiklas.