Kankino triukšmu

"Du mėnesius kasdien nuo ryto iki vėlyvos popietės buvome priversti gyventi nuolatiniame triukšme, klausytis svetimų rietenų bei girtų moterų riksmo. Tai prilygo kankinimui. Naktinėje pamainoje dirbančiam vyrui sutriko sveikata, nes į darbą jis būdavo priverstas eiti nemiegojęs, – pasakojo viename pietinės miesto pusės daugiabučiame name gyvenanti klaipėdietė Dalia. – Kaimynė, gyvenanti aukštu aukščiau, nuo seno pasižymėjo triukšmingumu. Ir anksčiau, žinodama, kad už sienos paskutines gyvenimo dienas leidžia onkologinis ligonis, o kitame bute šeima augina mažylį, triukšmingoji šeimynėlė trankiai linksmindavosi."

Vasarą viršutiniame namo aukšte gyvenanti klaipėdietė išnuomojo kambarį savo būste moteriai su maža dukrele. Nauja gyventoja pasirodė besanti garsiakalbė, mėgstanti alkoholį ir aiškintis santykius taip, kad tai girdėtų visi gyvenantys name. Prasidėjo linksmybės, privertusios kaimynus prašyti įvairių valdiškų institucijų pagalbos.

Kai kuris nors gyventojų pasiryždavo paskambinti į triukšmą skleidžiančio buto duris, atsako nesulaukdavo, tiesa, muzika trumpam pritildavo, bet vos po kelių minučių bumbsėjimas vėl pasigirsdavo.

Dviem aukštais žemiau gyvenantis žmogus bandė protestuoti belsdamas metaliniu daiktu į radiatoriaus vamzdį. Visi kiti susigūždavo arba dieną stengdavosi išeiti iš namų.

Pareigūnų sulaukė po pusdienio

Vieną rytą neištvėrę garsinio teroro kaimynai paskambino pagalbos telefonu. Tačiau tądien niekas nepasikeitė, nes iškviesti 8 val. pareigūnai atvažiavo prieš 16 val., kai linksmybės jau buvo pasibaigusios.

Kitą kartą po naktinės pamainos eilinį kartą negalintis užmigti vyras vėl neištvėrė iš kaimynystės sklindančio moterų riksmo bei jų klausomos muzikos ir paskambino pagalbos telefonu. Tąkart pareigūnai atvažiavo neužtrukę. Vyras pasitiko juos kieme, kad galėtų paaiškinti situaciją.

Policininkai pribloškė žmogų pareikšdami, jog neis raminti triukšmadarių. Esą dieną galima triukšmauti, įstatymas reikalauja laikytis tylos tik naktį. Tuo metu aidėjo visas kiemas.

Jūs ką, išprotėjote? Mus iš darbo atleis, jei mes pareikalausime patylinti muziką dienos metu.

"Jūs ką, išprotėjote? Mus iš darbo atleis, jei mes pareikalausime patylinti muziką dienos metu. Dieną jie turi teisę tai daryti", – nustebino ramybės nerandantį žmogų pareigūnai.

Policininkai nepasivargino užlipti iki triukšmadarių buto ir bent pasikalbėti su buto šeimininke ir jos nuomininke.

Nustebino policininkų požiūris

Spalio pabaigoje skundą policijai rašę gyventojai gavo oficialų policijos raštą, kuriuo jiems buvo pranešta, kad policininkai nutarė nepradėti administracinės teisenos.

Rašte buvo konstatuota, kad atvykę po pusdienio nuo skundo policininkai nieko neišgirdo: "... nustačiau, kad gautas skundas, kuriame nurodoma, kad 2016 10 15 nuo 8 val. … buvo keliamas triukšmas, ko pasekoje buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Dėl įvykio iškviesti policijos pareigūnai, kurie 15.34 val., atvykę į įvykio vietą, triukšmo neužfiksavo, minėto buto durų niekas nedarė. Skundo tyrimo metu apklausta ... paaiškino, jog aukščiau nurodytu laiku savo bute triukšmo nekėlė..."

Įdomu, kad apklaustoji moteris yra nuomininkė, o ne buto savininkė, tačiau ši aplinkybė policininkams nepasirodė reikšminga.

"Policijos požiūris buvo daugiau nei keistas. Jeigu dienos metu žmonės turi teisę taip triukšmauti, tai gal jie turi teisę ir leisti ultragarsą? Panašu, kad, ištikus rimtai bėdai, pasiremti tokiais pareigūnais nebūtų įmanoma, jie pirmiausia žiūrėtų instrukcijų ir drebėtų dėl savo kailio", – piktinosi Dalia.

Valdininkai perspėjo raštu

Supratę, kad policija šiuo klausimu nepadės, gyventojai nusprendė kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus.

Valdininkų požiūris buvo kitoks, jie lankėsi nuo triukšmo kenčiančiame name keturis kartus, pasikalbėjo su besiskundžiančiais žmonėmis ir kelis kartus skirtingu metu važiavo stebėti situacijos.

Tiesa, ir jie negalėjo nedelsdami važiuoti fiksuoti triukšmo. Savivaldybės darbuotojai ragino gyventojus nenuleisti rankų ir raštu įspėjo buto šeimininkę dėl nederamo elgesio.

"Savivaldybės darbuotojų požiūris į problemą buvo visai kitoks. Jie nuoširdžiai stengėsi padėti, nebijojo belstis į triukšmadarės duris ir bendravo ne tik su buto šeimininke ir jos nuomininke, bet ir su kitais gyventojais. Policininkams kitų namo gyventojų liudijimai nebuvo įdomūs", – dalijosi patirtimi klaipėdietė.

Išgelbėjo vaiko nelaimė

Gyventojus trikdė ne tik nuolatinis triukšmas, jiems buvo neramu ir dėl mažos mergaitės likimo. Žmonės girdėdavo, kaip pradinukė nuomininkės dukra prašydavo mamos neišeiti, motinos rėkte išrėktus žodžius, kad ji eisianti kada nori ir kur nori, matydavo moterį, grįžtančią su skambančiais buteliais.

Kadangi moteris nesigėdijo savo gyvenimo būdo, balkone, laiptinėje ir namuose bjauriai bardavo dukrą. Nors mergaitė neatrodė prastai aprengta ar nepamaitinta, bet iš vaiko nuotaikos ir nuolat girdimo verksmo kaimynams buvo aišku, kad tai – netinkama aplinka gyventi mažai mergaitei.

Paskutinį kantrybės lašą išsunkė bute vykęs didžiulis skandalas, kai, sprendžiant iš nuomininkės balso ir kalbėsenos, moteris buvo neblaivi ir išliejo įniršį ant savo dukros. Kaimynai įtarimais apie motinos skriaudžiamą vaiką pasidalijo su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojomis.

Tarnybos darbuotojai nurodytame bute apsilankė nedelsdami ir įsitikino, kad čia vyksta blogi dalykai. Mažylė pirmą kartą sutiktoms moterims prisipažino nenorinti likti su mama.

Tą pačią dieną mergaitė buvo paimta iš motinos ir apgyvendinta valdiškuose namuose. Netrukus apie tai sužinojo mažylės tėvas ir močiutė, dabar mergaitė gyvena su jais.

Po šio įvykio į netvarkingą svetimame bute gyvenančios moters gyvenimą atkreipė dėmesį ir policija. Panašu, kad šeimininkė su nuomininke susipyko. Linksmai kelis mėnesius ūžusi ir kaimynų kantrybę bandžiusi moteris vieną dieną rado užrakintas duris. Pabandžiusi daužyti jas ir rėkti ji suprato, kad prarado ne tik dukrą, bet ir svetingą būstą.

Taip baigėsi šio namo gyventojų galvos skausmas, trukęs kelis mėnesius.

Vienintelis ginklas – bauda

"Labai gerai, kad žmonės elgėsi ryžtingai. Jiems neužteko vieno neigiamo policijos atsakymo, jie buvo nusiteikę kovoti už ramybę savo namuose. Būtent aktyvios pastangos davė rezultatą, – teigė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistas Vygantas Danilavičius. – Jei kartą atvykę nenustatome triukšmo, juk gali taip nutikti, kad tokie žmonės apsiramins iki mums atvykstant, mes aiškinsimės ir kitą, ir trečią kartą. Tik jeigu kelis kartus atvažiavę neužfiksuotume triukšmo, bandytume aiškintis su pareiškėjais, jog jie kažką ne taip vertina. Teisės aktai nurodo, kad ir dieną negalima pernelyg triukšmauti."

Savivaldybės darbuotojai neturi įgaliojimų tramdyti triukšmadarių. Pasak V.Danilavičiaus, jie neturi jokių savigynos priemonių. Vienintelė valdininkų jėga ir ginklas – galimybė skirti baudą.

Savivaldybės darbuotojai gali tik pasikalbėti su tokiais asmenimis, bet jei žmonės būtų agresyvūs ir pultų, valdininkai apsiginti neturi nei galimybės, nei būdų. Būtent todėl, jie mano, triukšmadarių tramdymas yra tiesioginis policijos darbas.

Patarė vertinti gerus kaimynus

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Lasickas patikino, kad dieną mieste dirba nemažai pareigūnų. Kasdien skiriami keturi ekipažai, pora jų – iš Patrulių rinktinės, į gyventojų kvietimus reaguoja ir kelių policininkai. Tačiau ką daryti, kad policininkai nedelstų pusdienį, pareigūnas nepasakė.

"Jei žmonės nepatenkinti policininkų darbu, patarčiau pasinaudoti apskundimo teise, – kalbėjo G.Lasickas. – Duosiu du patarimus. Pirmiausia, geras kaimynas – dievo dovana, puoselėkite ją. Antra, žmogus yra baudžiamas už tai, ką padarė, o baudžiama pas mus už nakties triukšmą. Dėl moralinių ir buitinių dalykų aš patarimų neturiu.

Pirmiausia, geras kaimynas – dievo dovana, puoselėkite ją.

Policija ne tik baudžia. Galimi pokalbiai, oficialūs įspėjimai, kai trūksta įrodymų pradėti administracinę teiseną. Nuo Naujųjų bus įmanoma ir žodinė pastaba už mažareikšmę veiką, tikiu, tai taip pat bus veiksminga. Žmonės turi kreiptis į policiją pareiškimais, tik be savo nurodymų, ką policininkai turi daryti."

Pasak G.Lasicko visi mes skirtingai girdime, vertiname ir reaguojame į aplinkos garsus.

Apie žalą – ir vaikams

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė patvirtino, jog didelio triukšmo žala yra įrodyta medikų. Biuro darbuotojai net pradinukams aiškina apie šiuos dalykus. Prieš metus daugiabučiuose namuose seniūnaičiai kabino šio biuro parengtą informaciją apie triukšmo normas bei žalą.

Triukšmo valdymo įstatyme yra nedviprasmiškai teigiama, kad joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai.

Įstatymas nurodo, kad leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja Lietuvos higienos normos. Nuo 6 iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 18 iki 22 val. – ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 22 iki 6 val. – ne didesnis kaip 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 decibelų (maksimalus) garso lygis.