Buvo svarstoma, kas dėl žūčių kaltas, kas netinkamai atliko savo pareigą. Nuomonių būta įvairių. Galiausiai socialiniuose tinkluose pradėta diskutuoti, ar būtų racionalu bausti piniginėmis baudomis tuos, kurie neklauso gelbėtojų įspėjimų ir vėliavų skelbiamo pavojaus.

Už

Osvaldas Martinkus, advokatas:

– Kas kaltas, kad žmonės nuskendo? Akivaizdu, jie patys. Juk gelbėtojai užtikrino, kad poilsiautojus pasiektų informacija apie pavojų. Už tai, kad jų neklauso, nekreipia dėmesio į perspėjimus, atsakingi patys poilsiautojai. Klaipėdiečiai žino, kad jūra yra pavojinga gyvybei. Suprantama, atvykėliai turi mažai laiko, ir oras ne visada jiems leidžia pasimėgauti galimybe pasipliuškenti. Todėl jie stengiasi išnaudoti kiekvieną progą pasimaudyti. Mano galva, Administracinių teisės pažeidimų kodekse įmanoma rasti straipsnį, už kurio pažeidimą galima rašyti protokolą. Ir savivaldybės turi teisę priimti tam tikras taisykles, už kurių nesilaikymą gali būti baudžiama, o gelbėtojus įgalioti bausti. Yra galimybė gelbėtojams dirbti drauge su policininkais. Kad ir kaip būtų, bet drausminti reikia. Nebūtinai iškart skirti piniginę baudą, juk galima oficialiai įspėti. Bet visų geriausiai paveiktų, kad ir nedidelė, bet baudelė. Jeigu pasipriešintų, galėtų skirti ir areštą. Patys žmonės atsakingi yra už savo veiksmų pasekmes. Pats vieną vasarą esu dirbęs gelbėtoju, kai įstojau į universitetą. Teko ir lavoną ištraukti. Kiek kartų būdavo, kai pribėgęs traukiau už rankos, kad nebristų į jūrą ir vis girdėdavau tą patį aiškinimą, kad jau ryt turės išvažiuoti. Kito būdo, kaip tik bausti, nėra.

Prieš

Nijolė Dambrauskienė, Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja:

– Manau, kad baudų gelbėtojų neklausantiems žmonėms taikyti nereikia. Čia reikia elgtis taip pat, kaip ir kitais gyvenimo atvejais. Juk visi žinome, kad kalnuose reikia elgtis atsargiai arba nevairuoti neblaiviems. Baudomis neišspręsime problemos ir jos nesudrausmins žmonių. Kai brangiai kainuojančios paslaugos įtraukiamos į žmogaus gyvybės gelbėjimą, jeigu jis pats yra neatsargus, galima pamąstyti ir pasvarstyti, ar tai yra teisinga. Kalbu apie sraigtasparnio naudojimą ant atskilusios ledo lyties likusiems žvejams gelbėti. Gal net ir tikslinga būtų paimti pinigus už tokią paslaugą. Bet skendimų vasarą jūroje atvejais, ypač tokią vasarą kaip ši, kai visi labai išsiilgę šilumos ir pajūrio malonumų, baudos už nepaklusimą gelbėtojams, nemanau, kad išspręstų problemą. Nepaklusniuosius skaudžiausiai nubaudžia likimas, to nepaklusimo kaina yra labai aukšta. Laidotuvės kainuoja kur kas daugiau. O kas gali paskaičiuoti artimųjų netekusių žmonių skausmą. Visi mes prie jūros ateiname sąmoningai, todėl kiekvienas turi pats atsakyti už savo veiksmus. Blogiausia, kad žmonės nė nesidomi, kur jie yra, juk tą dieną, kai nuskendo trys poilsiautojai, nebuvo aišku, kur skubėti, žmonės nežinojo, dešinėje ar kairėje nuo pagrindinio tako yra. O tokiu atveju svarbi kiekviena akimirka.