Klaipėdos jūrų uostas penktadienį paskelbė išorinio giliavandenio uosto galimybių studijos ir poveikio aplinkai vertinimo konkursą.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sakė, kad konkursas skelbiamas jau ne pirmą kartą. Pernai rudenį gautų pasiūlymų kaina - apie 3 mln. litų - buvo per didelė.

Be to, anot jo, reikėjo pakeisti techninę užduotį, nes Vyriausybė uosto direkciją įpareigojo rengti "Baltmax" tipo krantines, pritaikytas krauti suskystintas dujas ir kitus naftos produktus.

E.Gentvilo teigimu, nors su galimybių studijos konkursu ir uždelsta, tačiau per tą laiką gavus Europos Sąjungos (ES) paramos atsirado galimybė sutaupyti.

Išorinio uosto galimybių studijai pernai gruodį Europos Komisija skyrė 0,5 mln. eurų (1,726 mln. litų) ES paramos.

Konkurso laimėtojas turės pagrįsti uosto statybos poreikį, pateikti projektinius pasiūlymus dėl jo infrastruktūros, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų įrengimo bei atlikti finansinę ekonominę analizę ir aplinkos tyrimus, pranešė "Valstybės žinios".

Pasiūlymų dalyvauti konkurse laukiama iki liepos 20 dienos, o studiją planuojama atlikti iki 2011 metų lapkričio pabaigos.

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros specialistų anksčiau atliktoje Klaipėdos uosto plėtros iki 2015 metų galimybių studijoje naują giliavandenį uostą siūloma statyti Klaipėdoje, ties Melnrage.

Tam reikėtų atviroje jūroje supilti 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio dirbtinę salą, kuri geležinkeliais ir automobilių keliais būtų sujungta su dabar veikiančiu uostu. Tačiau šis siūlymas sulaukė gyventojų ir aplinkosaugininkų prieštaravimų.

2009 metų pabaigoje skelbta, kad, preliminariais skaičiavimais, naujas giliavandenis uostas dirbtinėje saloje galėtų kainuoti apie 2,3 mlrd. litų.

"Tai gera idėja ir pagrindas tolimesniems pamąstymams, tačiau pagal tai uosto dar negalėtumėme pastatyti", - teigė E.Gentvilas.

Anot jo, šioje studijoje nebuvo įvertinti kai kurie techniniai ir kaštų klausimai.

Uosto internetiniame puslapyje skelbiama, kad Klaipėdos uosto plėtrą skatina greitas krovinių srautų augimas bei didesnio tonažo laivams reikalingas didesnis gylis.

Be to, suintensyvėjusiam didesnių laivų judėjimui uosto kanale būtina didesnė erdvė uosto akvatorijoje, todėl, siekiant užtikrinti saugesnę ir sklandesnę laivybą, laivas turėtų būti nukreipiamas į išorinį-giliavandenį uostą.

Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių Klaipėdos miesto ribos neleidžia uostui plėstis sausumoje, todėl yra analizuojamos kitos uosto plėtros galimybės.

Giliavandenio uosto viziją galite pažiūrėti čia.