Trečiojo karto taisyklė nepasiteisino - į Klaipėdą trečiąsyk atvykęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas ir vėl nepanoro susitikti su žadamų reformų įaudrintais miesto medikais.

Fotografus išprašė lauk

Sveikatos apsaugos ministerija su savo vadovu priešakyje nuolat akcentuoja, kad ligoninių pertvarka bus svarstoma su vietos medikų bendruomenėmis.

Tačiau ši mintis, atrodo, tik ir liks geru ketinimu.

Tapęs ministru A.Čaplikas Klaipėdoje lankėsi tris kartus: pirmąjį kartą su gydymo įstaigų vadovais susitiko savivaldybėje, antrąkart - kelioms minutėms užsuko prie Universitetinę ir Jūrininkų ligonines skiriančios tvoros.

Trečiadienį buvo trečiasis kartas.

Tačiau paslaptingoje ministro darbotvarkėje nebuvo numatytas susitikimas su uostamiesčio medikų bendruomene.

Į klausimą, ar ketina ministras susitikti su Klaipėdos medikais, A.Čaplikas atsakė neigiamai.

Pasiteiravus dėl detalesnės darbotvarkės, jis reagavo: "Kur meras pasakys, ten ir važiuosime".

Trečiadienį Klaipėdoje svečiavęsis ministras po susitikimo su miesto meru Rimantu Taraškevičiumi išvažiavo į Palangą.

Vėliau apsilankė Universitetinėje ir Apskrities ligoninėse, kur susitiko su jų vyriausiaisiais gydytojais.

Žiniasklaidos atstovai šiuose susitikimuose buvo nepageidaujami, o fotografai - išprašyti lauk.

Prijungs ir Švėkšną

Po ligoninių pertvarkos Klaipėdoje liks dvi daugiaprofilinės ligoninės.

Prie Apskrities ligoninės prijungus Tuberkuliozės, ji taptų Klaipėdos savivaldybės ligonine.

Ar Vaikų ligoninė išsaugos savo savarankiškumą, priklausys nuo miesto tarybos sprendimo.

Planuojama, kad Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Švėkšnos psichiatrijos ligoninės taps Klaipėdos ligonine.

Ministras su meru susitarė, kad ateityje ji galėtų tapti trečiu universitetinio lygio medicinos centru, konkuruojančiu su Vilniumi ir Kaunu. Bet su tam tikromis išlygomis.

A.Čaplikas pabrėžė, jog toks centras bus, jei savivaldybė eis į kompromisus.

Savivaldybės ir ministerijos pozicijos kertasi ir dėl būsimo Klaipėdos ligoninės pavaldumo.

Miesto taryba pageidautų, kad jos steigėja būtų savivaldybė ir ministerija. Pastaroji šią ligoninę norėtų pasilikti sau.

"Turėti ligoninę savo pavaldume nėra tik garbė, bet ir įsipareigojimas. Jei esi šeimininkas, turi spręsti ir finansines problemas", - savivaldybių troškimą savo pavaldume išsaugoti ligonines kritikavo A.Čaplikas.

Pasak mero, kol kas diskutuojama ir dėl ligoninių prijungimo ar sujungimo formų.

Kas taps dviejų ligoninių vadovais po reformos? A.Čaplikas buvo lakoniškas: "Tarsimės. Mes girdime tarybos nuomonę".

Operacijas "centralizuos"

Įsibėgėjusi ligoninių pertvarka sukėlė nerimą, kad uostamiestyje gali nebebūti daromos kardiochirurginės, neurochirurginės, kardiologinės, veido ir žandikaulių, pilvo chirurgijos bei kitos sudėtingos operacijos.

"Paslaugų kokybė po šios ligoninių reorganizacijos Klaipėdoje nenukentės", - patikino ministras.

R.Taraškevičius žadėjo, kad niūriausios prognozės neišsipildys - visos teikiamos gydymo paslaugos išliks.

"Bet tam tikrų išlygų, susijusių su pacientų srautų reguliavimu, bus", - optimistines mero prognozes nukirto A.Čaplikas.

Ministras vėl griebėsi spaudimo - išvardytos gydymo paslaugos bus išsaugotos, jei su savivaldybe pavyks rasti kompromisą dėl ligoninių pertvarkos.

Kokias išlygas omenyje turėjo ministras?

"Kalbame apie pačias aukščiausias, trečio lygmens gydymo paslaugas. Jei per metus padaroma apie 15 operacijų, jas reikia centralizuoti", - paaiškino svečias.

Reforma - pavasarį

Iki balandžio 1 dienos Sveikatos apsaugos ministerija turėtų priimti visus formalius sprendimus dėl ligoninių pertvarkos.

Pasak A.Čapliko, optimizavus ligoninių tinklą Lietuvoje, pavyktų sutaupyti per 350 mln. litų.

Šią sumą sudarytų ne tik administracijos išlaidos, bet ir būsimos investicijos į medicinos aparatūrą.

Ministras paminėjo, kad neišvengta klaidų investuojant į brangią ir mažai naudojamą medicinos aparatūrą.

"Pacientui nereikės pereiti gydymo įstaigų grandinės nuo rajono ligoninės iki centro. Žmogus būtų tiesiai vežamas į reikalingą gydymo įstaigą", - gražiomis spalvomis ateitį piešė ministras.

Mąsto ne tik apie tvorą

"Kol kas kalbama tik apie tvorų griovimą, bet ne apie pacientus".

Taip planuojamą ligoninių pertvarką šiek tiek anksčiau įvertino Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.

Kad įgyvendinant pertvarką mažiausiai galvojama apie pacientų poreikius, mano ne vienas uostamiesčio gydytojas.

"Kiek mums dar reikia tomografų? Nupirkti dar šimtą vien tam, kad galėtų per dieną kartą įjungti? Ar po to galime kalbėti apie gydymo kokybę? Arba tada, kai gydytojas dirba dviem trimis etatais? Ar žmogus gali dirbti po 18 valandų per parą? Po tokio krūvio kitą dieną jis tampa pavojingu pacientui", - į šią pastabą sureagavo A.Čaplikas.

Ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius antrino, kad politinį nepasitenkinimą pirmiausiai sukėlė būtent galvojimas apie pacientus - pertvarkos projektą ruošė specialistų grupė.

Ji vertino pacientų srautus, gydymo paslaugų dubliavimą ir galimus ligoninių sujungimus.

"Jei pertvarkos projektas būtų sudėliotas pagal politines partijas, diskusijų nekiltų", - pridūrė A.Čaplikas.