Klaipėdoje trūksta gatvių, gyvenamųjų namų kvartalų, įstaigų, kurių pavadinimuose atsispindėtų jūrinė tematika. Tą pripažįsta ir miesto valdžia, ir jūrininkai.

Gatvės neatspindi miesto

Į savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisiją antradienį kreipėsi Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos atstovai.

Jie prašė įamžinti kapitonų Teodoro Daukanto (1884-1997) ir Adomo Daugirdo (1894-1979) atminimus, jų vardais pavadinant miesto gatves.

Anot Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininko Petro Bekėžos, labai svarbu įamžinti iškilias asmenybes, kurių gyvenimas buvo susijęs su Mažosios Lietuvos istorija, jūrine veikla, kultūra.

„Klaipėdoje yra tokie gatvių pavadinimai kaip Alytaus, Pakruojo, Utenos. Jos neišryškina mūsų miesto išskirtinumo. Manome, kad trūksta ir gatvių, kurios būtų pavadintos bendriniais jūriniais vardais. Juos reikėtų suteikti naujiems namų rajonams, gatvėms, įstaigoms“, – tvirtino pirmininkas.

Be to, pasak P.Bekėžos, jūriniais vardais pavadintos gatvės yra išmėtytos po visą miestą.

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos nariai pripažino, kad mieste trūksta ne tik gatvių, bet ir įstaigų, kurios pavadintos jūriniais vardais.

„Manau, kad Vilniuje yra daugiau tokių kavinių. Mums reikia keisti sąmonę“, – pabrėžė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas Vytautas Čepas.

Siūlė įamžinti kitaip

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė aiškino, kad savivaldybė visada laikėsi pozicijos nevadinti gatvių asmenvardžiais. Nebent tai labai iškilios asmenybės.

Pastebėta, kad gatvę pavadinus T.Daukanto vardu gali kilti painiava. Klaipėdoje yra S.Daukanto gatvė.

„Kas žinos, kas tie žmonės buvo, jei jų vardais pavadintume gatvę? Siūlyčiau asmenvardžius naudoti įstaigų – mokyklų pavadinimams. Tada mokiniai privalėtų sužinoti, kieno vardu pavadinta jų įstaiga“, – pastebėjo N.Laužikienė.

Komisija jūrininkams kapitonų atminimą pasiūlė įamžinti kitais būdais. Vienas iš jų galėtų būti memorialinė lenta ant namų, kur jie gyveno. P.Bekėža sutiko, kad įamžinimui tinka ne tik gatvės pavadinimas. Tačiau pabrėžė, kad Klaipėdoje turi būti skiriama daugiau dėmesio jūrininkiškumui.

„Senamiestyje jo taip pat trūksta. Yra katino, peliuko skulptūros, bet ne jūrinės“, – teigė P.Bekėža.

Neleido pakabinti lentos

Antradienį vykusio komisijos posėdžio metu buvo svarstomos galimybės ir dėl dar dviejų iškilių asmenybių atminimų įamžinimo – Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Vytauto Kanclerio (1925-1997) ir poeto Henriko Radausko (1910-1970).

Įamžinti V.Kanclerio atminimą prašė Klaipėdos dramos teatras. Norima ant Teatro gatvės 3 namo, kuriame aktorius gyveno, pakabinti memorialinę lentą. Pastatas yra prie Klaipėdos dramos teatrą.

„Jau keletą metų diskutuojame dėl V.Kanclerio įamžinimo. Pastatas, kuriame gyveno aktorius, yra privatizuotas. Su ankstesniais savininkais bandėme tartis, kad galėtume pakabinti lentą, bet nesėkmingai. Dabar yra nauji. Bandysime vėl. Gal leis. Norime miesto valdžios pritarimo“, – tvirtino Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas.

Atminimo lentai įrengti rastas rėmėjas. Savivaldybei šie darbai nekainuotų. Pabrėžiama, kad tai būtų atminimo lenta ne tik V.Kancleriui, bet visiems anapilin išėjusiems aktoriams.

Pašte dirbo H.Radauskas

Pritarimo įamžinti poeto H.Radausko atminimą komisijos prašė Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius. Atminimo lentą norima pakabinti ant senojo Klaipėdos pašto pastato.

H.Radauskas 1936 metais čia dirbo tuomet veikusiame Klaipėdos radiofone diktoriumi. Atminimo lentai sukurti taip pat ketinama rasti rėmėjų.

V.Čepas aiškino, kad dėl atminimo lentos pakabinimo ant senojo pašto pastato gali kilti problemų. Jis priklauso Susisiekimo ministerijai, yra saugomas objektas. Todėl gali būti sunku priderinti lentą. Tačiau bus bandoma tai įgyvendinti.