Gyvenu viena, todėl geriausias mano draugas – televizorius. Jis ir žinių, ir pramogų šaltinis man, pagyvenusiai ir sunkiai vaikštančiai. Bet kartais norisi sužinoti, ar galvoju teisingai. Kiekvieną dieną žiūriu viktoriną, kurioje žmonės varžosi atsakinėdami į klausimus. Būna įdomu klausytis jų prisistatymų. Pastebėjau, kad itin retai šiose laidose dalyvauja ką nors gaminantys, realiai sukuriantys žmonės. Dažniausiai tai būna vadybininkai, pardavimų sferos darbuotojai ir valstybės tarnautojai. Suku galvą, kodėl tie, kas gamina, nedalyvauja televizijos žaidimuose? O gal jų tiek mažai, kad ir pastebėti nėra ko? Vis dar nesuprantu, ką veikia vadybininkai. Ko gero, kaltas mano amžius. Bet ar tikrai jų tiek daug reikia?

Valentina

Registratorėms – prakeiksmai

Mano dvi giminaitės dirba registratorėmis skirtingose gydymo įstaigose. Neseniai šeimos šventėje dalyvavo abi ir vienu balsu liudijo, koks siaubingas jų darbas. Kiekvieną dieną joms tenka išklausyti bjauriausių žodžių, kai kurie skambintojai nesidrovi ne tik vadinti jas necenzūriniais žodžiais, bet ir palinkėti joms pačių baisiausių ligų. Galiu suprasti, kai žmogus piktas, nes negali sulaukti vizito pas gydytoją. Bet juk ne registratorės dėl to kaltos. Pasiklausiusi tokių pasakojimų pagalvoju, ar ne todėl ir serga tokie žmonės, kad pykčio pritvinkę, mandagiai bendrauti nesugeba.

Onutė

Varnos gadina vaizdą

Dangės krantinės – puiki vieta pasivaikščioti. Gražiai sutvarkytos jos vilioja miesto vaizdais. Bet dešinioji pusė ties rotuše – tikras kliūčių ruožas. Čia pasivaikščioti neišeina, geriau bėgte perbėgti šią vietą po dideliais medžiais. Varnos susisuko lizdus pačiame miesto centre. Visas šaligatvis apdergtas, suoliukai – taip pat. Tikrai žinau, kad šių sparnuočių galima atsikratyti nedarant jiems žalos. Juk oro uostai išvaiko paukščius. Daug pinigų nereikėtų. Gal net koks Klaipėdos universiteto studentas galėtų pateikti projektą už stipendiją. Bet kol tokia mintis pasieks protingas galvas, Dangės krantinė bus pavojaus zona.

Arvydas