Esu kažkada per televiziją matęs žymių žmonių antrininkų šou. Tad visai neseniai pats apstulbau, kai įlipęs į miesto autobusą pamačiau jame sėdinčią Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Moters amžius, plaukų spalva, šukuosena, veido forma, lūpų linija, net kūno laikysena – visai kaip ir šalies vadovės. Iš karto nusišypsojau, moteris pastebėjo reakciją. Kai į ją pažvelgiau, supratau, kad toks aplinkinių dėmesys jai ne naujiena, be to, tai jai nepatinka. Todėl iš karto piktai susiraukė. Gal jai ir pabodo tie palyginimai su žymia moterimi, bet kam taip pykti?

Klaipėdietis

Klausimas kiemsargiams

Sulupės gatvės šaligatvis pakeliui į Vydūno mokyklą nuklotas tik vienoje kelio pusėje ir labai siauras. O ir ant jo jau kelias dienas kas keliolika metrų pūpso krūvos sušluotų lapų. Praeiti beveik nėra pro kur, reikia lipti ant vejos arba į važiuojamąją kelio dalį. Neturiu jokios vilties, kad juos kas nors artimiausiu metu išveš, nes, pavyzdžiui, pernai gatvėje tie lapų puvėsiai pragulėjo iki pavasario. Kodėl kiemsargiai negalėjo lapų sugrėbti ir palikti ant žolės, nesuvokiu. Dabar pėstiesiems nebeliko ir to siauro šaligatvio.

Daina

Keistas supratimas

Pastebėjau keistą dalyką. Tauralaukyje statomi nauji kotedžai vos keli metrai nuo gatvės, kurioje eismas labai intensyvus. Nesuprantu, kodėl Klaipėdoje yra išduodami leidimai tokioms statyboms, nepaisant jokių sanitarinių normų, o gal jų jau ir nebeliko? Pažiūrėkime, kaip statė namus sovietiniais metais, pastatai buvo atokiau nuo gatvės, palikta vieta žaliajai juostai, o čia – kotedžas prie kotedžo. Suprantu, kad paisoma tik verslo interesų, bet žmonių gyvenimo kokybė turėtų būti baisi. Turbūt jie nesuvokia, ką daro kraustydamiesi gyventi į tokią vietą.

Stefanija

Tegul žemaičiuoja tarpusavyje

Noriu įsijungti į diskusiją apie žemaičių tarmę. Aš esu už tai, kad visi išlaikytų savo tarmes. Mano bute kambarį nuomojo mergaičiukė iš Žemaitijos, su manimi ji kalbėdavo literatūrine kalba, nes aš – suvalkietė. Paskui išgirdau, kad su mama ji čiauška žemaitiškai. Pagyriau, kad išlaikė savo tarmę. Ir ją reikia išlaikyti šeimoje, bet ne visiems privaloma tą svetimą tarmę žinoti. Tam ir sukurta literatūrinė kalba, kad suprastume vieni kitus. Mano nuomone, tarmiškai šnekėkime tarpusavyje, bet nepirškime jos kitiems.

Danutė