Gyvenu pietinėje Klaipėdos pusėje ir niekaip nesuprantu, apie kokią smarvę kalba čia gyvenantys žmonės. Tikrai nė karto nepajutau jokio nemalonaus kvapo. Pagaliau jei ir pasklido koks tvaikas, jis gi netvyro nuolat, vėjas nupučia, ir viskas baigiasi. Man atrodo, kad tai – tik plepalai.
Petras
Kas tas Petras?
Ne pirmą kartą savo mėgstamoje laikraščio rubrikoje „Karštas telefonas“ randu kažkokio pono Petro pasisakymus. Kaskart nustembu – jo nuomonė visada būna kitokia nei daugumos klaipėdiečių. Man kyla įtarimas, kad tas Petras tyčia sako priešingai. Tai jam Nekilnojamojo turto mokestis – geras sumanymas, tai jam autobusų bilietai pernelyg pigūs. Spėju, kad tas vyras tiesiog provokuoja mus. O jeigu ne, norėčiau, kad kitą kartą paskambinęs į „Karštą telefoną“ papasakotų apie save daugiau. Gal pavyktų suprasti jo logiką.
Valerija
Prognozės nepasitvirtino
Klaipėdai sinoptikai pranašavo šaltas ir lietingas Velykas. Jau buvau bepradedanti baimintis, kad negalėsime nosies iš namų iškišti ir dėl atšalusių radiatorių valdžią keiksnosime. O atsitiko viskas priešingai. Saulė žeme ritinėjosi, buvo šilta ir malonu. Apie lietų – nė užuominos. Kažin kaip čia yra? Gal pajūryje sinoptikų taikoma metodika nėra tobula. Kita vertus, nuo tokio prognozių neatitikimo nieko blogo neatsitiko. Dar įdomiau gyventi.
Laima
Vaikai – negailestingi
Man vaikai kartais primena žvėris, kurie puola nusilpusius savo gentainius. Tikrai nemanau, kad tėvai savo atžalas moko skriausti mažesnius, kitokios odos ir kita kalba kalbančius vaikus. Tiesiog vaikai taip elgiasi instinktyviai, negalvodami, iš nesupratimo ar nežinojimo. Konkrečiai būtent toks atvejis buvo viename Jūrininkų prospekto kieme. Mačiau pro langą, kaip kiemo vaikai akmenis mėtė į tamsesnio gymio berniuką. Mačiau, kaip suaugęs žmogus juos sudraudė ir mažų padaužų buvo iškoneveiktas rusiškais keiksmažodžiais. Va, čia jau tikrai tėvų įtaka. To nutylėti ar neišgirsti negalima.
Nijolė
(be temos)
(be temos)
(be temos)