Vakar prasidėjo maudymosi sezonas. "Kokteilį" nustebino informacija, kad gana gerai moka  plaukti tik kas penktas Lietuvos gyventojas. Ko gero, toks pat rezultatas ir tarp klaipėdiečių.

Tačiau nepanikuokite. Dar keturi iš dešimties savo plaukimo įgūdžius vertina kaip gerus arba labai gerus, o kas trečias – kaip vidutiniškus.

Lietuvos plaukimo federacija, vadovaudamasi įvairiomis užsienio praktikomis, yra nustačiusi neformalius mokėjimo plaukti kriterijus: suaugusiam žmogui tai – gebėjimas nuplaukti 400 m be sustojimo arba plūduriuoti vandenyje mažiausiai 30 min.

Ne paslaptis, kad daugelis, kurie dievagojasi, jog moka plaukti, nugrybšniuotų vos 25 m – vieną kartą perplauktų standartinio ilgio baseiną. Tik penktadalis įveiktų reikiamą 400 m atstumą.

Anot plaukimo specialistų, lietuviai pervertina savo įgūdžius. Nemokant plaukti prie vandens būti pavojinga, mat vasarą laisvalaikį prie vandens mėgsta leisti net devyni iš dešimties gyventojų. Tai gerokai daugiau, nei yra mokančiųjų plaukti.

Pasak profesionalių plaukikų, savo galimybių pervertinimas – viena pagrindinių nelaimių vandenyje priežasčių. O kur dar noras pasirodyti, kad esi tikras delfinas, ar siekis išmėginti jėgas jūroje, kai išgertas puslitris alkoholio? Jūra – negailestinga.

"Kokteilio" pastebėjimas

Daugiausia nelaimių prie Baltijos jūros būna dėl atvykėlių iš kitur. Klaipėdiečiai žino, kaip elgtis prie vandens, arba jie metų metais nenueina prie jūros.

Klaipėdiečių šeimoje

Petriukas klausia:

– Mama, ar Ramusis vandenynas visada ramus?

– Ar negali paklausti ko nors protingesnio, – nepatenkinta mama.

– Galiu. Tada pasakyk, nuo ko numirė Negyvoji jūra?

Uostamiesčio mokykloje

– Visos upės įteka į jūras. Kodėl jūros neišsilieja iš krantų? – paklausė mokytojas Petriuko.

– Nes vandenį išgeria žuvys! – atsakė šis.

Česka (397 719; nevaidinkite, kad esate geri plaukikai, jei net 15 m nenuplaukiate)