Dviejų traukinių avarijos: tyrėjai pateikė naujų detalių

Per pusantros paros – dvi traukinių avarijos. Kėdainių rajone vagonai nuo bėgių nuriedėjo praėjusį penktadienį.

„Pusę kilometro reikėjo nueiti palikus šilumvežį“, – pasakojo traukinio mašinistas Vidmantas Simonavičius.

Dėl šių incidentų premjerė Inga Ruginienė sušaukė Nacionalinio saugumo komisijos posėdį. Tai padarė tam, kad aptartų geležinkelių infrastruktūros būklę.

„Lietuvos geležinkeliai, kartu su Susisiekimo ministerija, po dviejų savaičių turi ateiti su detaliu planu ir sprendiniais, kaip galime padidinti kritinės infrastruktūros saugumą – šiuo atveju geležinkelių vėžių“, – komentavo politikė.

Inga Ruginienė / P. Peleckio / BNS nuotr.

Generalinė prokuratūra jau pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl galimai netinkamos infrastruktūros priežiūros ir remonto. Tiesa, situaciją aiškinasi ir policija.

„Vienu atveju – dėl turto sužalojimo, kitu – dėl transporto taisyklių pažeidimo“, – dalijosi Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau variantas, kad pakenkta tyčia buvo atmestas.

Gudžiūnų stotyje, Kėdainių rajone, nuo bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai.

„Perkaito guolis, t. y. važiuoklė vagono, ko pasekoje jis virto ir buvo sukelta avarija“, – tvirtino Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas.

O. Gurevičiaus / ELTOS nuotr.

Ar vagonas nebuvo perkrautas, ar buvo tinkamai patikrintas – aiškinamasi. Tačiau traukinio mašinistas teigė, kad, jei saugumo sistema būtų suveikusi, avarijos nebūtų.

„Perspėjimo lapuko pas mane nėra, tad nebuvo užrašyta ir net nežinojau, kad ji išjungta“, – sakė traukinio mašinistas.

Pasirodo, kad sistema – pasenusi, kadangi atsarginių dalių nebėra, jos vežiojamos iš mažiau intensyvių į svarbesnius ruožus. Tiesa, žadama sistemas atnaujinti.

Šeštadienį lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai nuvažiuoti nuo bėgių galėjo esą dėl žmogiškosios klaidos.

„Traukinys važiavo europine vėže, turėjo persirikiuoti į kitą vėžę, bet buvo nukreiptas į netinkamą, ko pasakoje lokomotyvas, kuris sveria beveik 110 tonų, riedėdamas ne savo vėže, vertėsi“, – aiškino T. Daukantas.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Čia nėra automatizuotos sistemos, kuri traukinį galėtų nukreipti kita vėže. Teigiama, kad vėžė nepadaryta iki galo, nes finansavimas skirtas kitiems prioritetams.

„Kad būtų kritiškai jau nebesaugi – tokios informacijos šiai dienai neturime“, – kalbėjo T. Daukantas.

Susidėvėjimui remontuoti nėra pinigų. Skaičiuojama, kad tam dabar reikėtų 350 mln. eurų.

„Geležinkelio avarijos, nesu girdėjęs, kad tai būtų dažnas ar chroniškas reiškinys Lietuvoje. Klausimas – ar čia ta viena avarija? Ar nėra bandoma pasislėpti po tuo, kad pinigų neužtenka savo neūkišką veiklą paslėpti?“ – svarstė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Kristupas Vaitiekūnas / R. Riabovo / BNS nuotr.

„Mūsų vagonai, kurie keleiviams vežti, yra pakankamai modernūs. Reikia paminėti, kad rudenį atkeliauja nauji šveicariški. Vėžės, kuriomis yra vežami keleiviai, yra intensyviau prižiūrimi“, – dalijosi T. Daukantas.

Esą gyventojams keliauti traukiniais saugu. Tačiau, kas turėtų prisiimti atsakomybę už įvykusias avarijas, premjerė neįvardijo.

LNK.LT primena, kad dėl sutrikusio traukinių eismo įvairių nepatogumų patyrė apie 5 tūkst. keleivių, o kai kurie traukiniai vis dar vėluoja.