Apie įvairius sukčiavimo būdus „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“ pasakojo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
– Esate sakęs, kad kiekvieną savaitę sulaukiate nemenko skaičiaus besiskundžiančių, jog nukentėjo nuo įvairiausio plauko sukčių.
– Vien ikiteisminių tyrimų kasdien pradedama apie dešimt. Per metus pradedame apie keturis tūkstančius ikiteisminių tyrimų, susijusių su sukčiavimu. Ir tas skaičius nuo 2020 m. kasmet didėja.
Praėjusiais metais turėjome šiek tiek stabilesnę situaciją – ikiteisminių bylų augimas sustojo, tačiau turėjome didesnes išviliotas pinigų sumas.
Ką tai rodo? Tikriausiai tai, kad sukčiai taip pat prisitaiko prie žmonių, įvairių reiškinių, vykstančių mūsų valstybėje, ir jau taikosi į didesnį grobį – tas rizikingiausias asmenų grupes, kurios dar turi pinigų, ir sugeba juos iš jų išvilioti.
Policijos suvestinėse skelbiamos tik sumos nuo dešimties tūkstančių eurų ir daugiau. Mažesnių išviliojamų sumų tikrai yra daug daugiau.
Tikėtina, kad yra nemažai žmonių, kurie nukenčia nuo sukčių, bet niekur nesikreipia. Jiems gėda, jie netiki, kad kažkas gali būti apgautas, kad gali atgauti pinigus, kad kas nors tuos sukčius suras.
– Kur žmonės laiko tokius didžiulius pinigų kiekius?
– Daug metų stebima tendencija, kad sukčiavimas persikelia į elektroninę erdvę. Tačiau jau nuo pernai matome tam tikrus pasikeitimus. Galima daryti prielaidą, kad bankai tam pradėjo skirti daugiau dėmesio – užsiima prevencija, jų algoritmai atpažįsta ir pastebi sukčiavimą, stabdo mokėjimus. Elektroniniu būdu sukčiams išvilioti pinigus darosi vis sunkiau.
Dabar matome, kad sugrįžta grynųjų pinigų paėmimas. Sukčiai ateina pas žmones į namus, apsimeta įvairių institucijų atstovais ir iš žmonių paima grynuosius pinigus. Arba žmonės jų jau turi, arba nueina nusiimti iš bankomatų.
Taip pat dabar labai populiaru įsigyti aukso ir atiduoti jį atėjusiems nepažįstamiems žmonėms „pasaugoti“.
Taip pat dabar labai populiaru įsigyti aukso ir atiduoti jį atėjusiems nepažįstamiems žmonėms „pasaugoti“.
Dabar kuriamas naratyvas, kad reikia nepasitikėti bankais, kad laikyti pinigus bankuose yra nesaugu, o saugiau juos laikyti namuose arba duoti pasaugoti kam nors kitam, kol situacija pasikeis. Atrodo keista, bet žmonės tuo įtiki ir atiduoda dideles pinigų sumas – dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
– Kokiomis schemomis išviliojamos didžiausios sumos?
– Investiciniam sukčiavimui paaukojamos didžiausios pinigų sumos. Tos sumos išties įspūdingos – šimtai tūkstančių eurų. Yra pakankamai ilgas laikotarpis – keli mėnesiai ar pusmetis, kai žmonės, visiškai aklai pasitikėdami ir įtikėję „auksine“ sukčiavimo platforma, kuri esą duoda labai gerą grąžą, iš pradžių investuoja mažesnes sumas, o vėliau jos palaipsniui didėja. Galiausiai, praėjus tam tikram laikui, žmogus praranda šimtą ar du šimtus tūkstančių eurų.
Metinė išviliotų pinigų suma siekia 34 milijonus eurų. Tai rodo, kad sukčiai suranda būdų pasibelsti į žmonių protą.
Metinė išviliotų pinigų suma siekia 34 milijonus eurų. Tai rodo, kad sukčiai suranda būdų pasibelsti į žmonių protą.
– Ar gali būti, kad pinigų viliotojai yra geresni psichologai nei tikri šios srities specialistai?
– Tikiuosi, kad ne. Man atrodo, kad klausantis tų pinigų išviliojimo istorijų viskas yra labai primityvu, ypač kalbant apie telefoninius sukčiavimus, kurie dažniausiai vyksta rusų kalba. Turėtų būti akivaizdu, kad Lietuvoje valstybinių institucijų atstovai, pareigūnai su žmonėmis rusų kalba nekalba. Tačiau žmonės labai greitai užkimba ant rusų kalbos kabliuko.
Naujausia tendencija – pirminis įrašas telefonu paleidžiamas lietuvių kalba, o vėliau, esą todėl, kad žmogus kažkada ką nors pildydamas buvo pažymėjęs, jog gali bendrauti rusų kalba, „konsultantas“ kalba rusiškai. Tada prasideda pasaka rusų kalba.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai