Apie tai, kokios naudotojų klaidos baigiasi nelaime, LNK žiniose pokalbis su Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistu Rūteniu Lape.
„Vienas dalykas – daug kas priklauso nuo krovimo saugumo. Ličio baterijas reikia krauti labai atsargiai, reikia laikytis tam tikrų saugumo sąlygų, t. y. kad baterijos nebūtų labai aukštoje temperatūroje, konkrečiai virš 40 °C, kad nebūtų per daug žemoje temperatūroje, arti 0 °C. Atrodo, kaip ir natūralus dalykas, kad nebūtų per daug drėgmės, lietaus, juk būna kartais ir kieme elektros lizdų. Baterijų taip pat negalima palikti krautis be priežiūros. Palikus, jei joms kažkas atsitinka, kyla gaisras, prarasime brangių sekundžių. Žodžiu, reikia laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų kraunant. Antras labai svarbus dalykas – naudoti nepasenusias, sertifikuotas, iš sertifikuotų gamintojų baterijas“, – kalbėjo specialistas.
– Tačiau iš jūsų praktikos ir pastarųjų šių metų kilusių devynių gaisrų, kokių klaidų dažniausiai daro žmonės? Pavyzdys – gaisras Radviliškyje, bute, sakote, per žema, per aukšta temperatūra...
– Bute temperatūra, aišku, buvo normali. Čia labiausiai tikėtina, kad buvo naudojama arba pasenusi, arba deformuota, pažeista baterija. Labai reikia sekti ir baterijų būklę. Kaip minėjau, reikia žiūrėti, kad jos nebūtų senos, deformuotos. Jeigu matote, kad baterija išsipūtusi, mechaniškai pažeista ar įskilusi, jos reikia nebenaudoti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Suprantu apie mechaninius pažeidimus, bet sakote, kad baterija nebūtų sena – elektriniai paspirtukai pas mus atsirado prieš kokį dešimtmetį. Ar tai jau yra per ilgas laiko tarpas, kurį naudojamos tokios baterijos?
– Konkrečiai į šį klausimą neatsakysiu, reikia žiūrėti kiekvienos baterijos galiojimo laiką. Tačiau, kaip minėjau, ji dėl kažkokių priežasčių gali būti sugedusi ar gaminta nesertifikuotų gamintojų, kurie bando pasipelnyti, ir paprasčiausiai praėjęs jos saugaus galiojimo laikas.
Didesnė baterija – stipresnis sprogimas, nuo kurio dažniausiai prasideda gaisras, ir didesnis gaisras.
– Jūs, kaip ugniagesiai gelbėtojai, netgi esate numatę sąlygas, kur saugiau laikyti paspirtuką. Ar saugu yra laikyti jį bute? Jei ne bute, kur tada?
– Be abejo, bute laikyti nesaugu. Įvairius dalykus, kurie naudoja baterijas, pageidautina laikyti toliau nuo galinčių užsidegti daiktų. Aš, pavyzdžiui, net savo telefoną kraunu padėjęs ant grindų plytelių, ne ant spintelės, kilimėlio, toliau nuo lengvai užsidegančių daiktų. Na, jei yra galimybė, kad nebūtų ir prie išėjimo, nes, neduok, Dieve, kilus gaisrui mums tas išėjimas nebūtų užblokuotas, nebūtume atskirti nuo išsigelbėjimo.
– Užsiminėte apie mobiliuosius telefonus. Iš tiesų, ten taip pat yra ličio baterija. Ar šie įrenginiai taip pat gali būti pavojingi, ar dėl savo mažo dydžio ir mažesnės galios jie yra saugesni?
– Na taip, šie įrenginiai taip pat yra pavojingi ir nepasakyčiau, kad jie yra saugesni. Jeigu galima taip išsireikšti – jie galbūt yra mažiau pavojingi. Didesnė baterija – stipresnis sprogimas, nuo kurio dažniausiai prasideda gaisras, ir didesnis gaisras. Mažesnė baterija – sąlygiškai mažesnis gaisras, bet jis taip pat gali išsivystyti.
– Jeigu dėl ličio baterijos namuose kilo gaisras ir neturiu gesintuvo, ką, be to, kad skambinti 112, dar turėčiau pirmiausia daryti?
– Na, vienas dalykas, pirmiausia stengtis, jei yra galimybė, saugiai užgesinti turimomis priemonėmis. Jei turime gesintuvą, panaudoti jį, jei turime nedegų audeklą, panaudoti jį, jei ne, panaudoti kokią nors sunkiai degią medžiagą, pavyzdžiui, natūralaus pluošto medžiagos gabalą. Ir, esant galimybei, jei, pasikartosiu, tai galima padaryti saugiu būdu, pašalinti jį (gaisro sukėlėją, – „Kauno diena“) į nedegią aplinką.
(be temos)
(be temos)
(be temos)