„Mes jau pradėjome viduje kalbėtis apie bendrą planą, bendrą strategiją (...) nulis žūčių (vandenyje – BNS), kaip ir keliuose, kaip ir gaisruose, taip ir vandenyje“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Kondratovičius.
„Tai yra mūsų siekis ir mes viduje pradėjome žiūrėti, kokie dokumentai, kokios priemonės būtinos, kad į tą darbą galėtų įsijungti ir savivalda, ir švietimo įstaigos, ir ugniagesiai kartu su Vidaus reikalų ministerija“, – teigė jis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla teigė, kad čia lyderystės galėtų imtis jo vadovaujama institucija, koordinuotų veiksmus tarp įvairių institucijų ir organizacijų.
„Šiuo metu analizuojame teisės aktus, kurie vienaip ar kitaip reglamentuoja asmenų elgesį, prevenciją, mokymus. Ir, matyt, išeisime su tokia iniciatyva, kad reikalingas valstybėje vienas labai aiškus dokumentas, ar tai būtų, kaip ministras minėjo, nulinė strategija, ar tai būtų planas“, – sakė R. Požėla.
Nesinorėtų, kad Lietuvoje būtų ir toliau 60 atskirų strategijų.
„Nesinorėtų, kad Lietuvoje būtų ir toliau 60 atskirų strategijų, o vis tiktai, kad būtų viena aiški kryptis, kur valstybė turi vystytis ir, matyt, šiame dokumente turėtų būti nuo vaikų mokymo plaukti baseinuose, vandens telkiniuose, iki tos pačios gelbėjimo funkcijos“, – kalbėjo jis.
Kaip nurodė departamento direktorius, kasmet Lietuvoje nuskęsta apie šimtą žmonių.
„Nors situacija, ką rodo statistika, tarsi yra gerėjanti, tačiau galima pakartoti vieną iš institucijos šūkių, kad ir vienas žuvęs yra per daug. Ir mūsų statistiniai duomenys rodo, kad kiekvienais metais Lietuvoje gerokai per šimtą žūsta, nuskęsta asmenų“, – kalbėjo R. Požėla.
PAGD direktoriaus pateiktais duomenimis, šiais metais gelbėtojai yra išgelbėję 18 gyvybių ir ištraukę 49 nuskendusius asmenis. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos vandens telkiniuose nuskendo septyniolika vaikų.
Anot R. Požėlos, Lietuvai būdingi Pasaulio sveikatos organizacijos pateikti statistiniai duomenys, jog daugiausiai skęsta jauni žmonės, daugiau nei pusė jų – iki 29 metų.
„Daugiausiai skęsta jauno amžiaus žmonės, kurie labiausiai, matyt, pasitiki savo jėgomis“, – sakė R. Požėla.
„Lietuviškas tas fenomenas yra, kad apie 70 proc. visų žuvusių, skendusių yra vyrai. Mūsų moterys tikrai yra atsakingesnės. Vyrai, matyt, įsivaizduoja, kad turi gerokai daugiau negu vieną gyvybę“, – kalbėjo jis.
Planuojant prevencines priemones, patruliavimus prie vandens telkinių, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, tarp kurių ir sezoniškumas, meteorologinės prognozės bei ilgieji savaitgaliai.
Naujausi komentarai