Utenos ralio tragedija: pusė sužeistųjų vis dar ligoninėse

– Papasakokite, kaip jūs važiavote šia trasa, kokiomis aplinkybėmis, ar tai buvo tą pačią dieną?

– Visų pirma, norėčiau pareikšti užuojautą nukentėjusiems ir žuvusiųjų artimiesiems, tai didelė tragedija. O kalbant apie pačias lenktynes – taip, aš dalyvavau, važiavome ta pačia trasa ir tai buvo naktinis ar vakarinis greičio ruožas. Tai buvo kaip ir bet kuriame kitame ralyje – paprastas greičio ruožas, visur buvo aptverta saugumo juostomis ir panašiai. Taip pat buvo iškabintos nuorodos, kur galima stovėti, o kur ne. Čia žiūrovams. O mums, kaip dalyviams, trasą pavyko įveikti be kliūčių.

– Jūs pirmieji pravažiavote?

– Mes buvome antrasis ekipažas, kuris važiavo, tačiau prieš mus pravažiavo dar septyni ekipažai – teisėjai su saugos automobiliais. Dar pravažiuoja vadinamieji nuliukai – sportininkai, kurie, kaip teisėjai, atlieka darbą su švyturiukais ir tik po to paleidžia visus lenktynininkus.

– Kuo ypatingas yra tas posūkis, kuriame įvyko nelaimė?

– Ten, po 200 metrų tiesiosios, yra aštrus posūkis į kairę, kur reikia praktiškai sustabdyti automobilį ir pasukus važiuoti toliau. Toje vietoje yra stabdoma ir sukama į kairę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl kiti lenktynininkai pravažiavo šitą posūkį, neišvažiuodami iš trasos, o latvių ekipažui nepavyko?

– Sunku dabar įvertinti, kur buvo problema – ar tai buvo gedimas, ar ekipažo klaida. Tačiau faktas, kad situacija buvo neįvertinta tinkamai, padaryta klaida, o gal ir gedimas. Manau, kad šį klausimą išspręs ir išaiškins teisėsauga.

– Yra kitų lenktynininkų nuomonė, tokių kaip Benedikto Vanago ar Vaidoto Žalos, kad reikia atidžiau planuoti vietas žiūrovams ar kad žiūrovų ten neturėjo būti. Kaip jums pasirodė?

– Kaip krepšinio varžybos, taip ir ralis negali vykti be žiūrovų. Tai renginys skirtas žiūrovams, tačiau saugumas visada turi būti prioritetas. Organizatoriai prieš varžybas skleidė daug informacijos internete – buvo aiškiai nurodyta, kur galima stovėti, o kur negalima. Buvo užtvertos zonos, kad žiūrovai nestovėtų per arti kelio. Tačiau niekas nesitikėjo, kad automobilis išvažiuos nuo trasos nestabdomas.

Automobilių sportas yra pavojingas, tačiau su tinkamomis priemonėmis galima apsaugoti tiek žiūrovus, tiek pačius lenktynininkus nuo skaudžių įvykių.

– Dabar vykdomas tyrimas, svarstoma, ar pareikšti įtarimus tam ekipažui, kuris išvažiavo iš trasos, ar čia organizatorių kaltė. Kaip jums atrodo, ar sportininkas gali būti atsakingas tiesiogiai?

– Labai sudėtinga situacija. Visi lenktynininkai daro klaidų. Automobilių sportas yra pavojingas, tačiau su tinkamomis priemonėmis galima apsaugoti tiek žiūrovus, tiek pačius lenktynininkus nuo skaudžių įvykių. Manau, kad federacija toliau svarstys, kaip stiprinti saugumą, kokių papildomų priemonių galima imtis, kad tokių įvykių būtų išvengta.

– Tai yra Utenos ralis ir miesto meras sako, kad privertė susimąstyti apie saugumo stiprinimą, galbūt ralius organizuoti toliau nuo miesto apskritai, kaip sakote, kad tie žiūrovai būtų apsaugoti. Tačiau turbūt ir patys žiūrovai kartais daro klaidų, tikėdamiesi pamatyti automobilius iš arčiau arba stebėti, kaip jie suka. Ką jie daro blogai?

– Raliai vyksta visame pasaulyje – tiek Europos, tiek pasaulio, tiek nacionaliniuose čempionatuose. Miesto ruožai išsiskiria tuo, kad yra didesnė žmonių koncentracija, todėl saugumui reikia skirti daugiau dėmesio, kad būtų išvengta nelaimių. Tačiau, kaip ir sakau, tu negali eiti per perėją, nepasižiūrėjęs, ar neatvažiuoja automobilis, net jei dega žalia šviesa. Lygiai tas pats ir ralyje. Svarbiausia – rūpintis savo saugumu, be to yra daug informacijos, kur negalima stovėti, kaip reikia stebėti ralį. Žiūrovai, kaip minėjote, nori stovėti arčiau trasos, kad pamatytų automobilius iš arčiau, bet kartais pamiršta apie savo saugumą. Brangūs žiūrovai, saugokite save ir nestovėkite per arti trasos.

– Jūs esate pilotas, bet nevažiuojate vienas, yra ir šturmanas. Kaip posūkiai yra vertinami ir kaip jie užrašomi, kokios komandos yra perduodamos vairuotojui?

– Prieš varžybas mums leidžiama pravažiuoti trasą du kartus, susirašome ją ir įvertiname jos sudėtingumą, taip pat posūkių kampus. Mes pasižymime pastabas kelio knygoje – užsirašome, kiek metrų yra iki posūkio ir kokio jis sudėtingumo, ar reikia stabdyti, ar ne. Yra daug informacijos, visi tą mokosi, yra treneriai. Aš pats važiuoju jau 20 metų, todėl turiu daug patirties automobilių sporte, nors klaidų vis dar pasitaiko. Tai faktas, kad žiūrovas niekada negali būti tikras, kad būtent toje vietoje niekas neišlėks iš trasos, net jei atrodo saugu.

– Ar įprasta yra važiuoti naktį? Jūs sakote, kad reikia papildomų žibintų?

– Ralis yra įvairiapusis sportas – mes važiuojame ir žiemą, ir ant ledo, ant sniego, ant žvyro, šlapios dangos, sauso paviršiaus, dulkėse, rūke. Tai labai universalus sportas, taip pat dalyvaujame ir naktinėse lenktynėse. Jau nuo senų laikų buvo maratonų, kur lenktynės vyko kelias dienas, tiek naktį, tiek dieną. Važiuoti naktį ralio lenktynininkui yra normalu. Nesvarbu, ar diena, ar naktis, – mes turime stenogramas ir užsirašome reikiamą informaciją.