„Būti ugniagesiu – tai padėti kitiems. Tai ne tik mano, bet ir kitų ugniagesių gyvenimo dalis, – sakė Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo  tarnybos trečiosios pamainos ugniagesys gelbėtojas ir karys savanoris Gintautas Samauskis. –  Kai  po gaisro ar kito skaudaus įvykio mums padėkoja, tai visada įkvepia ir skatina daryti gerus darbus. Taip, mūsų darbe daug streso. Gaisruose, eismo įvykiuose būna visko. Išgelbėti pavyksta ne visus, nors iki paskutinės akimirkos labai norime tuo tikėti“.

Pasak ugniagesio gelbėtojo, prie netekčių sunku įprasti, bet kiekvienas ugniagesys žino, kad šiame darbe negali pasiduoti emocijoms,  nes tai trukdytų profesionaliai dirbti.

„Kai matai žuvusius, sudegusius gaisruose žmones, labai greitai  suvoki, kokia trapi gyvybė. Dar prieš akimirką žmogus gyveno, skubėjo, turėjo rūpesčių, ir staiga jo neliko. Būtų gerai, kad žmonės dažniau pagalvotų apie savo ir kitų saugumą. Ne tik pagalvotų, bet ir tuo pasirūpintų“, – jautriai kalbėjo jis.