Vietoje anksčiau skirtos daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda, nauju nuosprendžiu D. Štraupaitei paskirta 18,8 tūkst. eurų bauda.
Kaip ir buvo nusprendęs Panevėžio apygardos teismas, D. Štraupaitei trejiems metams lieka atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
Teisėjas Linas Šiukšta paskelbė, kad įstatymas numato ir galimybę nuteistajam uždrausti teisę būti renkamam į savivaldybių institucijas, tačiau prokuratūra skundo dėl tokio suvaržymo neteikė, todėl teismas negalėjo riboti merų rinkimuose kandidatuojančios D. Štraupaitės galimybės būti renkamai.
Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Ne visi korupciniai susitarimai įrodyti
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog D. Štraupaitė davė pažadą įmonės direktoriui paveikti savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistus, kad pastarieji veiktų šio direktoriaus interesais ir naudai.
Teisėjų kolegija įvertino, kad direktoriaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad toks pažadas buvo, nėra nuoseklūs, o kiti bylos įrodymai (liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir kt.) nepatvirtina aplinkybės dėl nuteistosios D. Štraupaitės pažado už kyšį paveikti savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistus.
Dėl šio korupcijos epizodo eksmerė buvo išteisinta, nes galimai kyšį jai davęs verslininkas mirė per ikiteisminį tyrimą. Manoma, kad šis verslininkas nemokamai pylė kurą į D. Štraupaitės automobilį, tačiau byloje nebuvo surinkta duomenų, kad už šią paslaugą merė jam būtų ką nors pažadėjusi.
Verslininkas buvo davęs parodymus tik Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams. Pasak teisėjo L. Šiukštos, jo parodymuose nėra užfiksuota tokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų pripažinta D. Štraupaitę kalta.
„Nenustačius D. Štraupaitės pažado paveikti savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistus, ji dėl prekybos poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalis) turi būti išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Kyšis buvo mažesnis
Lietuvos apeliacinis teismas sutiko, kad nuteistoji D. Štraupaitė pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista dėl dviejų piktnaudžiavimo tarnyba veikų ir dviejų dokumentų klastojimo veikų.
Taip pat teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl jos kaltės padarius kitą jai inkriminuotą prekybos poveikiu veiką, nes įrodyta, kad nuteistoji D. Štraupaitė reikalavo kyšio iš kito juridinio asmens generalinio direktoriaus, jį priėmė ir už tai pažadėjo paveikti savivaldybės tarnautojus, kad šie siųstų pakvietimus minėtam juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose konkursuose ir netrukdytų juose dalyvauti.
Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta kyšio verte, kadangi D. Štraupaitei kaip kyšis buvo perduota ne 9 tūkst. 412 eurų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet 6 tūkst. 950 eurų.
Nustačius, kad buvo paimtas mažesnis nei 250 MGL dydžio kyšis, D. Štraupaitės nusikalstama veika iš sunkaus prekybos poveikiu nusikaltimo, už kurį pirmosios instancijos teismo jai buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, perkvalifikuota į apysunkį prekybos poveikiu nusikaltimą ir jai paskirta 7 tūkst. 532 eurų bauda.
Iš nuteistosios taip pat bus išieškota 5,4 tūkst. eurų.
Kaip skelbė teisėjas, „D. Štraupaitė iš UAB „Jondras“ ir bendrovės „Užupio statyba“ generalinio direktoriaus Jono Dragūno per kelis kartus priėmė 24 tūkst. litų, tai yra 6 tūkst. 950 eurų kyšį“.
Operatyvinėmis priemonėmis užfiksuoti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad buvo mokami pinigai ir, aišku, už ką, kokias paslaugas.
Pasak L. Šiukštos, byloje įrodyta, kad įmonės vadovas per kelis asmenis davė D. Štraupaitei kyšį.
„Tačiau mums kilo abejonių, ar tikrai tas kyšis buvo tokio dydžio, koks yra nurodytas kaltinime. J. Dragūnas buvo apklaustas ir teisme, jis pakeitė savo parodymus, ir pasakė, kad jokio kyšio jis nėra davęs, o parodymus ikiteisminio tyrimo metu privertė duoti STT pareigūnai“, – sakė teisėjas.
Nors verslininkas savo parodymų išsižadėjo, pasak teisėjo, D. Štraupaitės kaltę patvirtina kiti bylos duomenys.
„Operatyvinėmis priemonėmis užfiksuoti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad buvo mokami pinigai ir, aišku, už ką, kokias paslaugas“, – sakė teisėjas L. Šiukšta.
Dabar tarybos narės pareigas einanti 64 metų D. Štraupaitė siekė visiško nuosprendžio panaikinimo ir išteisinimo.
„Aš priimu (nuosprendį – BNS) taip, kaip priimtu, aišku, mes skųsim. Mano byla yra politinis užsakymas ir, aš manau, tas politinis užsakymas tęsiasi. J. Dragūnas gal padėjo partijai, bet ne man, eisiu iki galo iki Strasbūro. Na, negalima iš iškastų telefoninių pokalbių 2013-2014 metų sukurpti bylą. Kas tas užsakovas? Man taip norėtųsi sužinoti, kas tas užsakovas“, – BNS sakė D. Štraupaitė.
2019 metais nuosprendį paskelbęs Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad buvusi Visagino merė paėmė kyšių iš kelių verslininkų už tai, kad jų vadovaujamos įmonės būtų kviečiamos dalyvauti savivaldybės rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, taip pat už gerų santykių palaikymą.
Šiuo nuosprendžiu politikė buvo nuteista už septynis nusikaltimus, penki iš jų – už prekybą poveikiu ir piktnaudžiavimą tarnyba ir už du dokumentų klastojimo epizodus.
„Nors nuteistoji ir jos gynėjas prašė visiškai išteisinti, mes apeliacinį skundą patenkinome tik iš dalies“, – sakė teisėjas L. Šiukšta.
Pasak teismo, įrodyta, kad buvusi merė savo pačios ir artimųjų asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybei priklausančiu transportu. Darant šiuos nusikaltimus klastoti Visagino savivaldybės oficialūs dokumentai – darbo apskaitos žiniaraščiai, kelionės lapai.
Naujausi komentarai