„Pagal pateiktus kaltinimus kaltės nepripažįstu“, – per posėdį Kauno apygardos teisme sakė kaltinamasis.

Pagal prokuratūros kaltinimus, A. Vrubliauskas galėjo pasisavinti daugiau nei 608 eurų vertės planšetinį kompiuterį „iPad Pro12.9“,  daugiau nei 649 eurų vertės telefoną „ iPhone13 Pro“ ir daugiau nei 1 tūkst. eurų vertės telefoną „ iPhone14 Pro“.

Buvęs meras minėjo, kad jam naudotis įrenginiais nesisekė

Buvusiam politikui pateikti kaltinimai dėl galimo turto pasisavinimo, dokumento suklastojimo ir disponavimo juo bei piktnaudžiavimo. Planšetinį kompiuterį ir du mobiliuosius telefonus savivaldybės darbuotojai nurašė kaip netinkamus. Tuo metu teisėsauga teigia, kad nurašymo dokumentai suklastoti, iš tikrųjų įrenginiai veikė.

„Gal dėl amžiaus telefonai man ne kartą krito, darbuotojai keitė ekrano apsaugos plėvelę ir stiklus. Telefonai gesdavo, aš kreipdavausi pagalbos. Po eilinio telefono kryčio kreipiausi į patarėją, sakiau, kad apsunkintas telefono naudojimas. Patarėja sakė, kad neverta remontuoti, todėl buvo išduotas naujas telefonas“, – teismui pasakojo 59 metų A. Vrubliauskas.

Buvęs politikas tikino, kad jam nesisekė naudotis išmaniosiomis technologijomis – įrenginiai kaisdavo, nesikraudavo, bandant pasirašyti dokumentą, išsijungdavo, tada vėl iš naujo tekdavo suvesti duomenis.

„Šitą bėdą su informacinėmis technologijomis turiu, man su joms sudėtinga“, – teismui pripažino buvęs politikas.

Šitą bėdą su informacinėmis technologijomis turiu, man su joms sudėtinga.

A. Vrubliauskas teigė esantis ūkininkas, ūkio darbų nesibodėdavo ir būdamas politiku: esą pats traktoriumi arė žemę, užsiimdavo kultivavimo ir sėjos darbais. Jis teigė, kad dirbdamas šiuos darbus, turėdavo ir telefoną, nes, einant mero pareigas, teko dirbti septynias dienas per savaitę, 24 valandas per dieną.

„Kai gavau naują mobilaus (telefono – ELTA) aparatą, juo ir naudojausi, tačiau po kelių mėnesių (telefono aparatas – ELTA) krito. Paskui kampą pervažiavau. Remontuoti neapsimokėjo: kaisdavo, dingdavo numeriai“, – pasakojo A. Vrubliauskas.

Jis teigė, kad neturėjo tikslo pasisavinti įrenginių, jie tiesiog buvo nurašyti kaip neturintys materialinės vertės, niekam nedavė jokių nurodymų nurašyti telefonus ir planšetinį kompiuterį.

Pripažintas kaltu „čekiukų“ byloje

ELTA primena, kad šioje byloje A. Vrubliauskas kaltinamas tuo, kad 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu, eidamas Alytaus rajono savivaldybės mero pareigas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės turtinės naudos, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – planšetinį kompiuterį ir du mobiliuosius telefonus.

Pasibaigus mero kadencijai, kaltinamasis pareigų atlikimui patikėtus įrenginius turėjo gražinti Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tačiau jų, kaip įtariama, tyčia negražino.

Rugsėjį įsiteisėjo nuosprendis A. Vrubliausko „čekiukų“ baudžiamojoje byloje – jis buvo pripažintas kaltu ėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu. Šioje byloje buvęs politikas nuteistas už 2019–2022 m. vykdytą sistemingą dokumentų klastojimą dėl neva patirtų kuro išlaidų, nors jos buvo susijusios su ūkininko veiklos išlaidomis. Nustatyta, kad tarybos narys apgaule įgijo beveik 20 tūkst. eurų. Jis pripažintas kaltu suklastojęs 16 apyskaitų ir apgaule įgijęs beveik 20 tūkst. eurų.

Tarybos narė savo kaltę taip pat neigė

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kartu su A. Vrubliausku teisiama Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė Gintarė Jociunskaitė.

Tarybos narė G. Jociunskaitė kaltinama, kad 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu, būdama Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktore, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus, juose patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos panaudojo pasisavindama jai patikėtą mobiliojo ryšio telefoną „ iPhone 12 Pro“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai per tyrimą nustatė, kad kaltinamoji pateikė dokumentus dėl mobiliojo telefono nusidėvėjimo, netinkamumo naudoti ir įrenginio nurašymo, tačiau po tariamo nurašymo moteris mobiliuoju telefonu toliau naudojosi.

G. Jociunskaitė taip pat ketvirtadienį davė parodymus Kauno apygardos teismui. Ji kaltę irgi neigė.

„Nuoširdžiai tvirtinu, kad, tas, kas nurodyta kaltinamajame akte, nėra tiesa, tai grįsta prielaidomis“, – teismui sakė ji.

Kaltinamoji anksčiau dirbo Alytaus rajono savivaldybės administracijoje. Ji sakė, kad pradėjusi eiti naujas pareigas ir tapusi tarybos nare, nežinojo, kad turi grąžinti tarnybinį telefoną. Minėtą telefoną STT pareigūnai paėmė per kratą jos gyvenamojoje vietoje.

G. Jociunskaitė teismą tikino, kad nieko nežino apie parengtą jos naudoto telefono defektavimo aktą, niekam nedavė jokių nurodymų klastoti dokumentus. Kaltinamoji tikino, kad dokumentus galėjo patvirtinti, neįsigilinusi, pasitikėdama kitais savivaldybės darbuotojais, nes savo darbe esą turėjo tvirtinti šimtus ir tūkstančius įvairių dokumentų.

Kaltinimų sulaukė ir kiti savivaldybės darbuotojai

Anot teisėsaugos, trečia kaltinamoji, Alytaus rajono savivaldybės administracijos buvusi darbuotoja Nijolė Radžiūnienė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, kaip įtariama, suklastojo penkis turto nurašymo ir likvidavimo aktus, juose patvirtindama melagingus duomenis apie naudojimui netinkamus įrenginius.

Tyrimo duomenimis, ketvirtas kaltinamasis, Alytaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojas Andrius Kuzmauskas, suklastojo tikrus dokumentus – įrenginių defektavimo aktus. Įtariama, kad defektavimo dokumentuose jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

N. Radžūnienė ir A. Kuzmauskas parodymus teismui turėtų duoti kitą savaitę.

Savivaldybės įrenginių defektavimo aktuose buvo parašyta, kad esą privačios įmonės vadybininkas apžiūrėjo šiuos įrenginius ir pateikė išvadas, kad jie netinkami naudoti, nors iš tikrųjų jis tų įrenginių nebuvo net apžiūrėjęs ir įvertinęs.

Bylos duomenims, A. Kuzmauskas privačios įmonės filialo patalpose pateikė įmonės atstovui pasirašyti defektavimo aktus, įmonės atstovas juos pasirašė ir patvirtino savo atstovaujamos įmonės antspaudu. Telefonai buvo nurašyti kaip netinkami naudojimui ir esą buvo utilizuoti, tačiau, kaip nustatė STT ir prokuratūra, įrenginiai iš tikrųjų veikė ir buvo naudojami toliau.

Pasibaigus kadencijai, nutrūkus darbo santykiams, savivaldybės darbuotojai turėjo grąžinti telefonus savivaldybei, tačiau atsirado nurašymo ir utilizavimo aktai.

Apie galimai padarytus nusikaltimus STT informavo pati Alytaus rajono savivaldybės administracija.