Buvusios Klaipėdos rajono bibliotekos direktorės byloje įžvelgtas prieštaravimas Konstitucijai (Papildyta)

KT teisėjo Algio Norkūno teigimu, po šio sprendimo su individualiu skundu besikreipusiai buvusiai Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorei Indrai Tamašauskienei atsiveria galimybė vėl kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl jos bylos atnaujinimo.

„Konstitucinis Teismas šiandien nusprendė, kad galiojęs įstatymas dėl to, kaip kreipiamasi į teismą su prašymu atnaujinti baudžiamąją bylą, (...) neatitiko konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo reikalavimų ir neatsižvelgė į baudos bausmės vykdymo ypatumus“, – po KT posėdžio žurnalistams sakė A. Norkūnas.

„Po šios bylos atsiveria galimybė teismui dabar svarstyti patį pareiškimą ir atsakyti iš esmės, ar buvo padaryta klaida, ar ne“, – teigė KT teisėjas.

Anot jo, asmenų lygiateisiškumo reikalavimas sako, kad vienodoje padėtyje esantys asmenys iš esmės turi būti traktuojami vienodai, o galiojusi norma nevienodai traktavo baudą gavusius asmenis. 

KT teigimu, įstatymų leidėjas privalo sudaryti vienodas galimybes asmenims, kuriems paskirta bauda, pasinaudoti teise paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.

Anot teismo, negalima dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens, kuris paklūsta įstatymo reikalavimams ir įvykdo paskirtą baudos bausmę, teisės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe atnaujinti bylą.

Pagal dabartinį reguliavimą, asmuo teisę kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo esant tam tikriems pagrindams gali pasinaudoti, kol nėra sumokėjęs baudos, o sumokėjus baudą, iškart ją praranda.

Byloje nustatyta, kad nuteistoji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – viešosios bibliotekos direktorė – ir neturėdama teisinės galimybės savo, kaip įstaigos vadovės, įsakymu paskirti sau premijos, įkalbėjo jai pavaldžią vieno bibliotekos padalinio vadovę perduoti dalį jai numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti ir perduoti dalis numatytų paskirti premijų iš vyriausiosios bibliotekininkės bei vyriausiosios buhalterės.

I. Tamašauskienė kreipėsi į LAT, prašydama atnaujinti baudžiamąją bylą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nutartyje, tačiau teismas jos pareiškimo nepriėmė, motyvuodamas, kad ji jau yra sumokėjusi skirtą baudą, o tai reiškia, kad pareiškimas paduotas atlikus bausmę.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas.

I. Tamašauskienė KT nurodė, kad yra sumokėjusi apeliacinio teismo nuosprendžiu skirtą baudą, todėl, palyginti su asmenimis, kuriems teismo nuosprendžiu taip pat skirta bauda, tačiau jie jos nėra sumokėję, ji atsiduria blogesnėje padėtyje.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad dėl esamo reguliavimo yra susiklosčiusi ydinga teisinė situacija, kai sąžiningai teismo priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus įvykdęs asmuo negali pasiskųsti dėl teismo proceso metu, kaip įtariama, padarytos klaidos ir jam netinkamai pritaikyto įstatymo.

Anot moters, minėta Baudžiamojo proceso kodekso nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes nenustačius išimčių dėl asmenų, kuriems paskirta baudos bausmė, užkertamas kelias asmeniui įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, o kasaciniam teismui – įvykdyti teisingumą ir ištaisyti teismų, kaip įtariama, padarytą klaidą, tai yra netinkamai pritaikytą įstatymą pakeisti į tinkamą pagal asmens padarytą ir teismų nustatytą veiką.