Kokia atsakomybė abiem atvejais, kalbėjo Advokatų tarybos narys Valdemaras Bužinskas.

– Matote, privedimas prie savižudybės arba skatinimas nusižudyti yra nusikaltimas. Atsakomybė yra numatyta nuo 16 metų.

– Ir nepilnamečiams?

– Taip, nėra didelio skirtumo, ar žmogų skatina suaugęs asmuo, ar 16-metis.

– O 14-metis?

– 14-metis neatsako pagal šią nusikalstamą veiką.

Freepik.com nuotr.

– Kokius įrodymus reikia surinkti?

– Jeigu kalbame apie privedimą prie savižudybės, tie duomenys, kurie buvo skleidžiami, buvo adresuoti būtent tai aukai. Kadangi tai yra tyčinis nusikaltimas, buvo veikiama tyčia, kryptingai veikiant, kad tas asmuo atimtų savo gyvybę. Dėl to yra svarbios ne tik pasekmės, bet ir motyvas. Svarbu tai, koks buvo to asmens siekis. Noriu pasakyti, dėl ko tų bylų nėra daug – jos yra labai sudėtingos įrodinėjime. Teismą pasiekia tik nedidelė jų dalis, kada tiek aukos tėvai, tiek aplinka, tiek įvairios tarnybos, kurios dalyvauja šiame procese, veikia labai apdairiai ir labai kruopščiai. Tai yra ganėtinai imlios darbui bylos.

– Pakalbėkime apie įrodymus – kryptingos ir sistemingos žinutės. Tačiau jeigu susitinki gyvai ir ragini kažką daryti – kaip tada kažkas įrodys?

– Jeigu yra daugybė žinučių, iš kurių galima susidaryti vaizdą, kad veikiama kryptingai, naudojant socialinę nebrandą žmogaus, kalbu ne tik apie amžių. Apie psichologines savybes. Čia ir yra įrodinėjama, kad tas žmogus siekė, kažkodėl jam yra reikalinga, kad to žmogaus neliktų. Čia yra sudėtinga. Nagrinėjama šalutinė aplinka, situacija, kodėl taip buvo veikiama. Ne momentinis pyktis, o kad buvo vykdoma kryptinga veikla – dėl ko, kokių motyvų taip buvo daroma. Kaip taisyklė – šie veiksmai niekada neatliekami viešai. Suaugę retai įsiterpiame į tą paauglių gyvenimą. Jų pasaulis mums dar yra neatrastas, ir nežinau, kada jis bus atrastas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Su savo vaikais reikia bendrauti.

– Labai teisingai sakote. Neužteks 2–3 aukles pasamdyti ir tuo didžiuotis.

– Sakote, kad tokių bylų vis dar nedaug. Ar tai rodo, kad kažkas negerai su mūsų požiūriu, ar pas mus tiesiog tokių atvejų nėra daug? Ar vis dar yra tam tikrų teisinių spragų patraukti kaltininkus atsakomybėn?

– Vienas dalykas – tie pareigūnai, kurie tiria tokias bylas, turėtų būti nuoširdūs savo darbui. Visada tą sakau. Yra bendra taisyklė – jeigu nieko nedarai, nieko ir neatsitinka. Antras dalykas – yra labai didelis policijos apkrovimas, jie tų veiklų turi daug. Kadangi pats bendradarbiauju su policijos pareigūnais, jų tiesiogiai kaltinti negalima. Turint galvoje, kiek jie turi darbo, šių šalutinių įrodymų reikia surinkti labai daug. Jų surinkimas yra menas. Ne visi tam dalykui skiria tiek dėmesio.

– Tai yra labai sudėtingos bylos.

– Įrodymų rinkimo prasme jos yra labai sudėtingos.

– Kadangi turi įrodyti nefizinį veiksmą.

– Taip, esate teisi. Pirmiausia priežasčių reikia ieškoti artimiausioje aplinkoje, ko niekas nenori pripažinti.

– Kaip apsaugoti vaikus patiems tėvams? Galbūt priverstinai tikrinti telefoną? 

– Tą reikia daryti labai subtiliai. 16-mečiai maištauja. Niekaip neapsaugosime vaikų nuo susibūrimų, vakarėlių, kurie kartais vyksta net ir už miesto ribų. Nepatingėkite atsikelti 3 ar 4 valandą ryto. Per 24 valandas vaikas privalo atsirasti namuose.