Niekada neslėpė

Vilniaus apygardos teisme toliau narpliojama Š.Narbuto sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byla. Visa ši beveik dvejus metus trunkanti istorija prasidėjo 2020 m. liepą. Tada Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė įtarianti, kad Š.Narbutas už tarpininkavimą reagentų pirkimuose galėjo gauti per 300 tūkst. eurų. Anot STT, Š.Narbutas buvo įtariamas prekyba poveikiu dėl 5 mln. eurų vertės koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimų.

Baigus ikiteisminį tyrimą skambių įtarimų prekyba poveikiu neliko. Šiuo metu, prokurorų teigimu, STT pareigūnų surinkti duomenys leidžia įtarti, kad Š.Narbutas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Pats Š.Narbutas niekad neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau teigė, kad viskas buvo daroma oficialiai: jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikalingas sutartis, išrašė visas sąskaitas. Kaltinamasis ne kartą užsiminė, kad jo atveju STT atliko ne tyrimą, o savotišką teisinį eksperimentą.

Požiūris: Š.Narbuto teigimu, jo atveju STT atliko ne tyrimą, o savotišką teisinį eksperimentą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Neeilinė situacija

Šioje didelio atgarsio sulaukusioje byloje figūruoja dvi esminės sutartys. Jas 2020 m. kovo 21 ir 23 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pasirašė su Ispanijos bendrove „PMS International“.

Dėl šios priežasties kovo 7-ąją ir 23-iąją teisme buvo apklausiamas dabar jau buvęs NVSPL direktoriaus pavaduotojas Henrikas Ulevičius.

Laikas: H.Ulevičius priminė, kad tuomet situacija buvo neeilinė – Lietuvą užklupus koronaviruso pandemijai, įsigyti apsaugos ir diagnostikos priemonių buvo itin sudėtinga. (Feisbuko nuotr.)

„Jeigu neįsigysime reagentų, Lietuvoje mirs žmonės ir mus už tai pasodins į kalėjimą“, – tokius tuomečio laboratorijos direktoriaus, dabar jau mirusio Vytauto Zimnicko žodžius prisiminė H.Ulevičius. Taip liudytojas teisme grindė galimą viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą.

Aiškėja, kad sutartys, Š.Narbutą atvedusios į teismą, buvo pasirašytos skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu. Pasak liudytojo, tai buvo ne vienintelės NVSPL sutartys, pasirašytos tokiu būdu. 

Sakau, direktoriau, o žinote, kokią sutartį pasirašėte, ką perkate? Jis sakė, kad čia, žinok, garantuoja labai aukšti žmonės, iš Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Kiek aš pamenu, direktorius V.Zimnickas pasakė, kad dabar gauname 350 tūkst. reagentų, išsisprendžia reagentų trūkumas ir mes sėkmingai galėsime dirbti. Sakau, direktoriau, o žinote, kokią sutartį pasirašėte, ką perkate? Jis sakė, kad čia, žinok, garantuoja labai aukšti žmonės, iš Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)“, – atvirai pasakojo H.Ulevičius.

Jis priminė, kad tuomet situacija buvo neeilinė – Lietuvą užklupus koronaviruso pandemijai, įsigyti apsaugos ir diagnostikos priemonių buvo itin sudėtinga. Esant galimybei, tai buvo bandoma daryti kuo greičiau dėl didžiulės konkurencijos. Todėl NVSPL, kuri anuomet buvo atsakinga už COVID-19 reagentų pirkimus, pirmiau gavo jau pasirašytas sutartis, o tik vėliau turėjo paskelbti viešąjį konkursą.

„Tai buvo pažeidimas, čia faktas, bet kadangi buvo ekstremali situacija… Reikėjo gelbėti visus Lietuvos tyrimus. Labai paprasta tai svarstyti dabar, viskam pasibaigus“, – pastebėjo H.Ulevičius.

Bijojo, kad atleis

Tuomet, buvusio NVSPL direktoriaus pavaduotojo teigimu, apie svarstymus nepritarti tokiam aukštesnių instancijų sprendimui dėl sutarčių pasirašymo nebuvo nė minčių.

„Ekstremali situacija, ministras – ekstremalios situacijos vadovas, jis rekomenduoja pirkti, ir dabar aš, eilinis darbuotojas, ar direktorius atsisako. Jūs įsivaizduojate tokią situaciją? Tai paims ir atleis iš darbo. Kiek žmonių yra atleista?“ – teisme dėstė H.Ulevičius.

Posėdyje paaiškėjo, kad visos šiam pirkimui reikalingos procedūros – apmokėjimai Ispanijos įmonei ir kita – buvo vykdomos savaitgalį. Kaip teigė H.Ulevičius, visiems buvo pavestos užduotys siekiant bendro tikslo – kad pirkimas įvyktų sėkmingai.

Apie neeilinė tuometę situaciją  „Kauno dienai“ yra pasakojęs ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis.

„Tada nebuvo nieko. Nežinojome, kas tai per virusas, kaip nuo jo gelbėtis, kaip gelbėti ekonomiką. Vienu metu sako, kad kaukių reikės, tada – nereikės, taip pat dėl testavimo ir kitų priemonių. Tai buvo tikrai žiauriai sunkus laikotarpis. Viso pasaulio vyriausybės tuo metu tai patyrė, – atviravo ekspremjeras. – Vieni žmonės tikrai stengėsi padėti ir tikrai darė daugiau, nei privalėjo, neskaičiavo darbo valandų. Kiti laukė tikėdamiesi, kad kažkur bus padaryta kokia nors klaida ar menama klaida ir vėliau ja pasinaudos.“

Jis taip pat tvirtino, kad tuomet valdyti COVID-19 situaciją buvo labai sunku. Į pagalbą telkėsi ne tik valstybės tarnautojai, ministerijų, departamentų, kanceliarijos atstovai, bet ir daugybė žmonių – medikų, verslo atstovų ir kitų, kurie įsitraukė tada, kai visko trūko.

S.Skvernelio teigimu, buvusių darbo grupių ekspertų pateikiamos išvados buvo tik rekomendacinio pobūdžio. (I. Gelūno / „BNS Foto“ nuotr.)

„Tie, kurie buvo valstybės tarnautojai, gaudavo valstybės tarnautojo atlyginimą. Tiems, kurie sutiko talkinti, padėti, apie jokį atlygį net kalbos nebuvo“, – tuometę situaciją apibūdino ir S.Skvernelis.

Nupirko nepasitarę

Duodamas parodymus liudytojas detaliai nupasakojo, kaip buvo panaudoti NVSPL skubos tvarka nupirkti 350 tūkst. reagentų.

„Mes, kaip nacionalinė laboratorija, visą laiką dirbome tik su automatiniu skyrimu, su specialiais aparatais, kurie garantuoja aukščiausią kokybę. Su šitais reagentais tyrimus daryti reikėjo rankiniu būdu. Tai buvo truputį svetima mūsų laboratorijos darbuotojams, reikėjo iš naujo įsisavinti šitą dalyką. Kiek aš atsimenu, labai padėjo Š.Narbutas, kuris paėmė tų reagentų ir nuvežė į Kauno klinikų laboratoriją. Ji jau dirbo su tuo rankiniu skyrimu ir jos darbuotojams buvo paprasčiau. Jie sudarė metodiką, kaip dirbti, ir tuomet mums irgi pasidarė aišku“, – kalbėjo H.Ulevičius.

Nors NVSPL nupirktų COVID-19 reagentų nenaudojo, teisme paaiškėjo, kad jie buvo išdalyti Kauno klinikoms, Santaros klinikoms, Šiaulių ligoninei, kai kurioms privačioms laboratorijoms. Dalis jų buvo išvežta į Armėniją.

„Reagentai buvo tinkami, jie visoms laboratorijoms tinkami, tik mes neturėjome nei tiek specialistų, kad galėtume rankiniu būdu daryti tuos tyrimus, nei tų metodikų buvome įsisavinę. Kiekvienas tyrimas turi savo metodiką. Patys reagentai buvo geri, tik ministerija juos pirko galbūt ne visai tinkamai, nes iš pradžių nepasitarė su mūsų laboratorija“, – reziumavo liudininkas.

Šimtai skambučių

Sukčiavimu ir piktnaudžiavimu kaltinamas Š.Narbutas po pirmojo teismo posėdžio žiniasklaidai teigė, kad kaltės nepripažįsta. „Nei veikiau Vyriausybės vardu, nei žinojau, kad dirbu Vyriausybei, nei kas man iš Vyriausybės ar SAM ką nors sumokėjo už šį sandorį. Ir visa tai yra aišku iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų“, – anksčiau yra teigęs Š.Narbutas.

Kaip galima suprasti iš liudytojo pasakojimo, SAM priėmė sprendimus ir įpareigojo NVSPL atlikti šį reagentų pirkimą.

„Direktorius (a.a. V.Zimnickas – aut. past.) kiekvieną dieną eidavo į Vyriausybės posėdžius, ten visą laiką sakydavo, kad jūs būtinai turite užtikrinti tiekimą, tyrimus“, – kalbėjo H.Ulevičius.

Čia verta prisiminti, kad tuo metu Vyriausybėje buvo įkurtos darbo grupės, kurios sprendė COVID-19 sukeltos situacijos valdymo klausimus. „Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad visų tokių darbo grupių sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Tokios grupės pasiūlymas tol negimdavo, kol neatsirasdavo atitinkamas dokumentas, kurį jau numato Vyriausybės įstatymas ir poįstatyminiai aktai.

„Tarkim, operacijų vadovo įsakymu. Jei yra parengiamas koks nors nutarimas, tą nutarimą priima Vyriausybė. Jei tai ministro pirmininko ar kanclerio potvarkis, jie taip pat yra įforminami taip, kaip numatyta Vyriausybės įstatyme. Kitokio varianto būti negali“, – „Kauno dienai“ yra teigęs S.Skvernelis.

Tai, kad Š.Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Jis taip pat neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu. Tai koks šiame pirkime buvo Š.Narbuto vaidmuo?

Šarūnas Narbutas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kalbant apie tai, H.Ulevičiui teko priminti telefoninį pokalbį, kuris vyko tarp jo, Š.Narbuto ir V.Zimnicko. Tuomet garsusis reagentų pirkimas dar nebuvo įvykęs, todėl kalba sukosi apie rinkoje vyraujančias reagentų kainas ir tai, kaip ir iš ko Lietuva gali jų nupirkti.

„Neprisimenu, nes šis pokalbis buvo vienas iš kokio šimto, anuomet vykusių per dieną. Nuolat bendraudavome su įvairiais žmonėmis, kurie kažkaip bandė padėti. Tada man pasirodė, kad Š.Narbutas yra vienas iš jų“, – teismui kalbėjo H.Ulevičius.

„Jis buvo garsus žmogus, tarpininkavo tame pirkime. Aš manau, kad jis tiesiog surado tiekėjus, norėdamas gera daryti Lietuvai, surado tiekėjus, ir tai buvo labai gera pagalba. O dabar šis geras darbą žmogų pavertė truputį neigiamu. Jį apkaltino, kad jis paėmė komisinius kažkokius. Tai buvo jo veikla, jis ieškojo, versle tai yra normalu“, – savo nuomonę išsakė H.Ulevičius.

Laukia nauji linčo teismai?

2020-ųjų pabaigoje „Kauno diena“ yra rašiusi apie NVSPL sprendimą trūkstamas COVID-19 tyrimams reikalingas medžiagas pirkti neskelbiamų derybų būdu. Tuomet imta skambinti pavojaus varpais, kad medžiagų neužteks iki Kalėdų.

Šie veiksmai tada sulaukė kritikos – Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato pirkimų patobulintų neskelbiamų derybų būdu. Ir tai buvo jau ne pirmas atvejis, kai pirkimus organizuojanti NVSPL linksniuojama dėl netinkamo pirkimų planavimo.

Po pavasarį skubiai įsigytų testų ir kitų reikalingų medžiagų, pasibaigus karantinui, STT ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadai suskubo pasigirti pradėtais ikiteisminiais tyrimais, primenančiais linčo teismus.

Siekdami to išvengti, NVSPL atstovai pakvietė pareigūnus dalyvauti pirkimų procese ir prižiūrėti, kad viskas būtų skaidru. Tačiau STT ir FNTT vadovai atsakomybės kratėsi ir teigė galintys tik suteikti pagalbą. Ar šie vykę procesai nesibaigs naujais linčo teismais, greičiausiai parodys laikas.