Teismas pripažino kalta 41-erių Šiaulių lopšelio-darželio buhalterę E.B. dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo, turto iššvaistymo ir pasisavinimo. Jai skirtas laisvės apribojimas metams ir keturiems mėnesiams.

Kaip pranešė Šiaulių apygardos teismas, ketvirtadienį paskelbtu nuosprendžiu buhalterė taip pat įpareigota išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose bei atlyginti įstaigai padarytą žalą - beveik 47 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, miesto lopšelyje-darželyje „Bangelė“ 2010-2013 metais dirbusi E.B. iš šios įstaigos banko sąskaitos sistemingai pervesdavo pinigus ne tik sau, bet ir savo močiutei. Buhalterė savo darbovietės pinigais taip pat padenginėjo skolą vienam bankui. Tokios kelerius metus vykdomos piniginės operacijos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Nusikaltimas išaiškėjo, kai darželiui 2013-ųjų vasarą ėmė vadovauti nauja direktorė.

Nustatyta, kad E.B. lėšas grobstė nuo savo karjeros šioje vaikų ugdymo įstaigoje pradžios. Vyriausioji buhalterė čia dirbti pradėjo laimėjusi konkursą. E.B. anksčiau dirbo „Sodroje“. Naujajai buhalterei buvo patikėtos ir apskaitininkės pareigos.

Kaip anksčiau nurodė policijos atstovai, buhalterei grobstyti lėšas veikiausiai nebuvo sunku dėl to, kad tuometinė darželio direktorė O.S. nebuvo kompetentinga ją kontroliuoti, nes visai nemokėjo dirbti kompiuteriu, o darželio elektroninės bankininkystės sistema naudojosi tik vyriausioji buhalterė.

E.B. teisme kaltę pripažino. Ji sakė, kad pasisavintas lėšas išgrynindavo bankomatuose ir panaudodavo savo reikmėms. Moteris tokį neteisėtą pinigų savinimąsi paaiškino labai paprastai: turėjo skolų, gydėsi pas privačius gydytojus, reikėjo pinigų komunaliniams patarnavimams, ryšio paslaugoms apmokėti, buto remontui, maistui. Atlyginimo moteriai nebeužteko.

Dėl lėšų grobstymo kartais pinigų nebeužtekdavo ir lopšelio-darželio sąskaitoje darbuotojų atlyginimams išmokėti. Tada E.B. išmokėdavo mažesnius atlyginimus, tačiau kitą mėnesį, įplaukus lėšoms į įstaigos sąskaitą, ji darbuotojoms nepriemoką kompensuodavo.

Moteris teismui taip pat teigė, jog generatorius, kuriuo ji prisijungdavo prie banko sąskaitų, dažniausiai buvo laikomas darbe, tačiau kartais jį parsinešdavo į namus ir ten atlikdavo bankines operacijas. Nuteistoji sakė, kad tikisi pasisavintus valstybės pinigus grąžinti gavusi giminaitės palikimą ir išvykusi su šeima dirbti į užsienį.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.