Dvi įmones Lietuvoje valdęs baltarusis kaltinamas nuslėpęs trečdalį milijono eurų

Kaip antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), per ikiteisminį tyrimą Baltarusijos pilietis savo kaltę pripažino ir savanoriškai atlygino dalį valstybei padarytos žalos – 28 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla dėl juodosios buhalterijos ir nesumokėtų mokesčių perduota Vilniaus apygardos teismui. Teismui perduotas ir baltarusis, ir dvi jo įmonės.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Baltarusijos piliečio valdoma įmonė į Lietuvą gabeno kabamųjų lubų gamybai skirtas medžiagas bei teikė šių lubų montavimo paslaugas.

Manoma, kad įmonę klientai rasdavo socialiniuose tinkluose ir per skelbimų puslapius internete. Lubos būdavo montuojamos pagal išankstinius užsakymus, daugiausia individualiuose gyventojų namuose, o darbus atlikdavo, įtariama, nelegaliai dirbantys kiti Baltarusijos piliečiai.

Pareigūnai skaičiuoja, kad per 2018–2020 metus įmonės valdytojas galėjo tvarkyti juodąją buhalteriją, neįtraukdamas dalies už lubų pardavimus gautų pajamų bei nemokėdamas mokesčių už nelegaliai dirbančius darbuotojus.

Pasak FNTT, per šį laikotarpį Baltarusijos pilietis galėjo neapskaityti per 236 tūkst. eurų pajamų bei nesumokėti per 66 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) bei pelno mokesčių.

Ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai atliko aštuonias kratas ir, išanalizavę paimtus dokumentus, oficialią ir juodąją įmonės buhalterijas, aptiko dar vieną to paties asmens valdomą įmonę, kuri vertėsi pakabinamųjų lubų prekyba ir montavimu.

Kaip skelbia FNTT, Baltarusijos pilietis naudojo tą pačią schemą – į įmonės apskaitą nebūdavo įtraukiamos už pardavimus gautos pajamos ir nemokami mokesčiai. Per 2019–2020 metus galėjo būti neapskaityta per 88 tūkst. eurų pajamų ir nesumokėta per 12 tūkst. eurų mokesčių.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.