Eglių vagysčių vis mažiau, kaip ir nelegalių Kalėdų Senelių Pereiti į pagrindinį turinį

Eglių vagysčių vis mažiau, kaip ir nelegalių Kalėdų Senelių

2013-12-06 04:00 klaipeda.diena.lt inf.
Eglių vagysčių vis mažiau, kaip ir nelegalių Kalėdų Senelių
Eglių vagysčių vis mažiau, kaip ir nelegalių Kalėdų Senelių / Pauliaus Albertavičiaus nuotr.

Nors yra tekę užfiksuoti vieną kitą atvejį, kai nelegalūs Kalėdų Seneliai šventiniu laikotarpiu pasipinigauja prie miesto eglučių, viešosios tvarkos pareigūnai tvirtina, kad tokių nedaug. O ir eglių, pasak urėdo, žmonės taip nebevagia.

Reidų nevykdo

Praėjusiais metais "Vilniaus dienos" žurnalistams patiems teko stebėti situaciją, kaip atvykę Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai sulaikė galbūt nelegaliai Kalėdų Seneliu prie pagrindinės miesto eglės Katedros aikštėje dirbantį asmenį.

Kalėdų Seneliu persirengęs vyras mielai pozavo su vaikučiais prie žybsinčios eglutės, o su juo buvę vyrai taip pat rankų kišenėje nelaikė. Vienas fotografavo, kitas rinko mokestį už nuotraukas, kuris siekė – 10 litų už vieną. Tiesa, tą kartą pareigūnams prireikė laiko išsiaiškinti, teisėta ar ne Kalėdų Senelio veikla. Jie teigė leidimų tai dienai niekam neišdavę, o prie eglės dirbantis vyras aiškino viską darąs teisėtai.

Ir vis dėlto, ar daug tokių teisėtai neteisėtai dirbančių Kalėdų Senelių sostinėje per šventes? Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai tvirtina, kad ne. Esą todėl specialių nelegalių Kalėdų Senelių gaudymo reidų ir nevykdoma.

"Kadangi tokių atvejų pasitaiko tikrai retai, kokių nors masinių reidų tam nerengiame. Viešosios tvarkos pareigūnai nustatyta tvarka patruliuoja mieste ir pastebėję dirbančius Senelius patikrina, ar jie turi reikalingus leidimus teikti paslaugas viešose vietose", – paaiškino Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžejus Dinikis.

Bauda – iki 100 litų

Kadangi atvejai, kai pavyksta pagauti nelegaliai dirbančius asmenis, labai reti (praėjusiais metais buvo tik keletas pagrindinėse miesto aikštėse), Viešosios tvarkos skyrius neveda ir atskiros statistikos. Neturintiems leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešoje vietoje skiriamas įspėjimas arba bauda iki 100 litų. Norintys gauti tokį leidimą asmenys turi kreiptis į seniūniją.

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai tikrina ir prekiautojus eglutėmis. "Tikrinama, ar asmenys turi nustatytos formos leidimus prekiauti viešose vietose. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad tokie leidimai nereikalingi tiems, kurie prekiauja eglutėmis, jų šakomis privačiose teritorijose", – sakė A.Dinikis.

Leidimų neturintiems, kaip ir nelegaliems Kalėdų Seneliams, galioja tos pačios sąlygos: įspėjimas arba bauda iki 100 litų.

Nuo vagių žymi raudonai

Bloga situacija ir dažnomis vagystėmis nesiskundė ir Vilniaus miškų urėdijos vadovas Artūras Nanartavičius. Pasak jo, miške eglių priežiūra sustiprinta, noriai talkina ir vietos gyventojai.

"Pasitelkėme ir vietinius. Pamatę ką nors kertantį eglę, žmonės gali tai nufotografuoti, dabar visi turi telefonus, kuriais tai gali padaryti. Ir jei tik koks gyventojas prisistato ir pradeda fotografuoti, vagys greit viską meta ir bėga", – pasakodamas šypsenos neslėpė urėdas ir pridūrė, kad apie Vilnių eglių vagysčių tikrai nedaug.

Jis teigė, kad žvelgiant į praėjusius, užpraeitus metus pažeidėjų pagauta vos vienas kitas. Tačiau pasitaikė atvejų, kai miškininkai rado iškirsta bent dešimt eglaičių vienoje vietoje.

"Turėjome vagystę, kai radome iškirsta gal dešimt eglučių prie kelio iš želdinių. Miškininkams buvo duota komanda prie kelio visų eglučių viršūnes nudažyti raudonai. Turime specialių suomiškų dažų medžiams žymėti. Pralėkė pakele, nudažė. Ir dar vienoje vietoje radome apie dešimt iškirstų, bet jau tų, kurios buvo raudonai pažymėtos. Tikriausiai naktį kirto, tai ir nepamatė", – dėstė A.Nanartavičius.

Jis įspėjo: jei važiuodami keliu pamatysite baltai nudažytas eglių viršūnes, žinokite, kad tai – repelentai nuo žvėrių, o jei raudonai – apsauga nuo vagių.

Kerta savame miške

Urėdo manymu, dabar eglių vagysčių tikrai mažėja. Jis įsitikinęs, kad žmonės tampa sąmoningesni, ir, užuot kirtę eglutę miške, nepagaili keliolikos litų ir ją įsigyja.

"Dešimt litų už nedidelę eglutę. Nežinau, kas gali eiti į mišką ir kirsti, kai ji tiek tekainuoja", – sakė Vilniaus miškų urėdijos vadovas.

Jis dar užsiminė ir apie tai, kad daug privačios žemės – laukai – užauga pušaitėmis ir eglutėmis. Dažnai eglių nukertama būtent tokiame lauke. "Jei tas laukas priklauso ne kokiam nors vietiniam, kas ten ką sukontroliuos", – teigė A.Nanartavičius.

Ir papasakojo, jog yra girdėjęs, kad dabar savo mišką turintys žmonės rengia vadinamąsias šventines atrakcijas. Su šeimomis vyksta į savo mišką, vežasi vaikus, renkasi eglutę, ją nusikerta, parsiveža namo, puošia.

"Dabar daug kas turi miško, tai ir daro vaikams, anūkams tokią atrakciją", – sakė urėdas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra