„Ekskomisarų biuro“ ekspertai kaip kriminologijos aksiomą priima nusikalstamumo protrūkį per ekonomines krizes ir socialinius sukrėtimus.

Kriminogeninės situacijos blogėjimas jau pastebimas pagal 2008 metų statistinius duomenis. Nusikalstamų  veikų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 5,3 procento. Vagysčių padaugėjo 13,2 procento, nužudymų - 7,5 procento, turto prievartavimų - 26,4 procento, turtinės žalos padarymas apgaule - daugiau kaip dvigubai.

Artimiausioje ateityje reikia tikėtis kriminogeninės situacijos ryškesnio paaštrėjimo. Į šalį grįžta ir grįš iš jos pabėgę kriminaliniai elementai. Didėjantis nedarbas skatins daugiau žmonių pragyventi nusikalstamu būdu. Į nusikaltimus linkusį kontingentą padidins ir suaktyvins amnestija, jeigu ji bus paskelbta Lietuvos 1000-mečio proga. Socialiniai nepritekliai, nepriežiūra iššauks žymiai didesnius nepilnamečių nusikalstamumo mastus. Ekonominė krizė objektyviai sąlygoja girtavimo, narkomanijos, prostitucijos plitimą, o tame - daugiau smurto, vagysčių, plėšimų. Pablogės viešoji tvarka ir padaugės nusikaltimų viešose vietose.  Galima prognozuoti, kad turtiniai ir smurtiniai nusikaltimai padidės dešimtimis procentų, o kai kurie  net ir kelis kartus. Plis vagystės iš gyvenamųjų patalpų, prekybos vietų, privačių bendrovių, valstybinių įstaigų, transporto priemonių, perspėja ekspertai.

Sunkumai versle skatins atsirasti naujus sukčiavimo, įvairių machinacijų, finansinių aferų ir kitus pinigų pasisavinimo būdus. Prognozuotinas draudiminių apgaulių skaičiaus didėjimas.

Tačiau grėsmę visuomenei didins ne tik kiekybinė nusikalstamumo pusė. Tikėtini pavojingi, kokybiniai nusikalstamumo pokyčiai, nauji ar atgyjantys, anksčiau nuslopinti kriminogeniniai procesai.

Didėjant nusikaltėlių migracijai tarp valstybių, o ir mūsų šalyje esant įvairialypiam užsieniečių kontingentui, gali pasireikšti etninių grupių nusikalstamumas, ko Lietuva, turbūt vienintelė iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių, iki šiol sugebėjo išvengti. Visai neseniai likimo valiai be pragyvenimo šaltinių buvo palikti statybininkai iš Azijos šalių. Mokesčių bei akcizų didėjimas neabejotinai paskatins šešėlinės ekonomikos plėtrą, kontrabandos mastų didėjimą. Jau dabar vis dažniau plėšiami bankomatai, seifai, tikėtina bankų ir inkasatorių užpuolimai.

Kyla organizuoto nusikalstamumo „renesanso“ grėsmė su daugelių tradicinių, anksčiau vyravusių (reketas, skolų išmušinėjimas smurtiniais būdais ir kt.), atsinaujinimu, o taip pat naujų nusikalstamo verslo krypčių (pavyzdžiui, žmonių grobimai, siekiant išpirkos) įsigalėjimu.

Ekonominis sunkmetis yra palanki proga išplauti iš kontrabandos, narkotikų verslo, prostitucijos ir kitais nusikalstamais būdais įgytus pinigus, įsiskverbti ir užkariauti legalų verslą. Bankrutuojančios bendrovės, negaunančios banko paskolų, stokojančios apyvartinių lėšų, lengvai susigundys siūloma finansine pagalba ar investicija, nesigilindamos iš kokių šaltinių pinigai.

Natūralu, kad krizės laikotarpiu silpnėja teisėsaugos institucijų potencialas ir galimybės kovoti su teisės pažeidimais. Nedidėjant atlyginimams ar net mažėjant realioms policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų pajamoms ir negerėjant darbo sąlygoms, didėjant darbo krūviui, sumažės nusikaltimų atskleidimo, tyrimo bei užkardymo efektyvumas.

Sunkmetis ir antikrizinės priemonės neigiamai paveiks ir saugos tarnybas. Dėl kriminogeninių grėsmių didėjimo gyventi taps pavojingiau. Pernai žymiai daugiau įsigyta šaunamųjų ginklų savigynai. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ 2008 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas parodė, kad žmonėms pagal prioritetus antroje vietoje yra siekis, jog būtų užkirstas kelias nusikalstamumui.

Alvydo Sadecko nuomone, reikėtų priimti Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos įstatymą, išplėsti nusikalstamų veikų ratą, už kurias nepilnamečiai atsakytų nuo 14 metų (pavyzdžiui, už baudžiamajame kodekse numatytą neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir kt.).

Prevencijos departamento įsteigimas prie Vyriausybės sumažintų teisės pažeidimų prevencijos žinybiškumą, labiau užtikrintų problemos sprendimo kompleksiškumą ir efektyvumą.