Kaip lengvai prarandami milijonai?

Kaip lengvai prarandami milijonai?

2025-10-14 12:28
LNK inf.

Esame raginami dažnai investuoti savo santaupas, užuot atidavus jas praryti infliacijai. Ir vis noriau tai darome. Vis dėlto ne veltui lietuviai nuo seno sako: „Devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk.“

Kaip lengvai prarandami milijonai?
Kaip lengvai prarandami milijonai? / J. Kalinsko / BNS, I. Gelūno / BNS nuotr.

Kaip savo kapitalo nepadovanoti sukčiams, kurie dažnai slepiasi po investicijų pasiūlymais, patarė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė.

– Kiek pinigų patiklūs gyventojai prarado vien per pirmąjį šių metų pusmetį?

– Jeigu kalbėsime apie investicinį sukčiavimą, tai prarado kone daugiau nei 2 mln. O jeigu kalbant bendrai – virš 10 mln. eurų.

– Virš dešimties mln. eurų vien tik lietuviai prarado pavedimais, galvodami, kad investuoja? Ar vienam sukčiui pervedė?

– Visiems sukčiams. Ar tai būtų investicinis sukčiavimas, ar tai būtų romantinis sukčiavimas, ar tai būtų duomenų vagystė.

Živilė Kielienė

– Ar sukrečia toks skaičius? Ir jauni, ir vyresni panašiai pasimauna ant sukčių kabliuko?

– Iš tikrųjų taip – pasimauna tiek jauni, tiek vyresni. Tačiau ar sukrečia šie skaičiai? Galiu vienareikšmiškai pasakyti – sukrečia. Kadangi pasikėsinimų mastas Lietuvoje išaugo iki 28 mln., tai 28 mln. sukčiai ketinosi pasisavinti. Skaičiai kalba patys už save.

– Tai reiškia, apskritai iš to skaičiaus, ką sakėte – daugiau nei 10 mln. per pusę metų, tai per mėnesį po pusantro milijono mes tiesiog pervedame kažkam, kas dabar, ko gero, kikena. O tos fiktyvios investavimo svetainės ir platformos – jos egzistuoja, jos pažabojamos?

– Galime kalbėti apie du būdus, kaip sukčiai pasiekia gyventojus. Pirmas būdas – skambučiai. Antras – kai patys norime investuoti, ieškome patrauklių platformų, tuomet spaudžiame pasirinkti, norime investuoti, suvedame savo duomenis ir tampame prieinamais – savo duomenimis.

– Ne viskas iš tikrųjų taip paprasta. Kartais net žmonės, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir kritinį mąstymą, pasimauna. Galiu pasakyti vieną pavyzdį – tokio jauno žmogaus istoriją. „Facebook“ tinkle jis dalinosi, kas nutiko jam. Jis pateko į „TikTok“ investavimo grupę. Investavo, pirmus mėnesius gavo grąžą. Sumos didėjo, didėjo, ir kai jau pervedė solidžią sumą, nebe šimtą eurų, jis nebegavo atgal nieko. Kokios yra vadinamos raudonos vėliavos? Ar dar įmanoma atskirti, kur sukčiai, o kur pasiūlymas tikras?

– Iš tikrųjų investicinės platformos yra griežtai reglamentuojamos. Jų reklama taip pat.

– Tai „TikToke“ jau nerasi?

– Žinoma, ne. Negali gyventojo pasiekti per spontaniškumą, greitumą, emociją ar didelę grąžą – tai iškart apgaulė.

– Kokia turi būti grąža, kad galėtum pagalvoti, jog čia jau per gerai?

– Sukčiai kalba apie 50 proc. Tai neįmanoma. Ir dar sako, kad neprarasi jokių pinigų, visą laiką užsidirbsi. Tai pagrindinis akcentas – jie nori tave sudominti, kad jeigu investuosi, neprarasi nė vieno euro. 

– Į ką dar turėtume atkreipti dėmesį? Aišku, per didelė grąža – jau labai didelis signalas, turbūt sveikai mąstančiam žmogui. Bet ar tos svetainės yra lietuvių kalba padarytos?

– Svetaines galima daryti bet kokia kalba. Dirbtinis intelektas paruoš viską. Dirbtinio intelekto pagalba kuriamos svetainės, naudojami žinomų žmonių, influencerių veidai, kad jie neva labai sėkmingai investavo ir tapo turtingi. Šiuolaikinėje visuomenėje labai sudėtinga identifikuoti, kur tikra, o kur – ne. Pagrindinis akcentas, kurį visada kartojame – jei skambina, tai skambina rusakalbiai. Rusų kalba – tai kalba, kuri mūsų geografinėje padėtyje vis dar žinoma, ypač vyresnei amžiaus grupei.

– Tai tie žmonės, kurie skambina, galėtų lietuviškai, bet iš principo nekalba?

– Iš principo nekalba lietuviškai – kalba rusų arba anglų kalba.

– Niekas, normalias, įprastas paslaugas siūlantis žmogus Lietuvoje 2025 m., neskambins prisistatydamas rusų kalba?

– Žinoma, ne. Tai pagrindinė mintis ir žinutė – visi sukčiavimai, tiek romantiniai, tiek investiciniai, tiek telefoniniai, kur praneša apie neva į jūsų paskyrą įsibrovusius asmenis ir nori „užkardyti“ kažkokius veiksmus, pavyzdžiui, telefono operatoriai – visi bus rusų kalba.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Bet tai mums skambina lietuviai, kurie kalba su mumis rusiškai?

– Ne, tai rusakalbiai. Tai iš trečiųjų šalių. Kur tie skambučių centrai – tiksliai nustatyti negalime.

– Pareigūnai jau yra su „Aro“ pagalba užklupę būtent tuos, kurie rusų kalba skambino žmonėms.

– Taip, taip. Bet dabar girdėjome, kad ir Maskvoje buvo didelis skambučių centras, sustabdyta jų veikla. Galbūt, kažkiek aprims ir pas mus, nes esame ta šalis, į kurią kreipiasi.

– Kokios tendencijos? Kas keičiasi sukčiavimo srityje?

– „ChatGPT“ pagalba, manau, tai vertimai – tekstų paruošimai, kiekvienos šalies kultūra. Gali „ChatGPT“ aprašyti, kas būdinga. Manau, kad dirbtinis intelektas dabar yra pagrindinis jų pagalbininkas.

Su kuo vertėtų pasitarti? Ar žūtbūt reikia pasitarti, visų pirma?

– Žūtbūt. Pasitarkite su šeimos nariais, giminėmis, net su savo banku – ar tai gali būti tiesa? Jeigu jau neturite su kuo pasitarti, paskambinkite 112 ir pasakykite: „Sulaukiau skambučio. Kas tai galėtų būti?“ Labai svarbu dalintis, nes sukčių pagrindinis tikslas, kad jūs su niekuo nesidalintumėte.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų