Pereiti į pagrindinį turinį

Karininkas apie terorą prieš įmonę: nusikaltėliai už gerą sumą gali padaryti, ką Rusija planuoja

2024-11-20 17:59

Antradienį paskelbus apie sulaikytus Ispanijos piliečius, kurie Šiauliuose planavo teroro aktą, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys LNK žinių tarnybai teigė, kad šis įvykis yra priskiriamas tai pačiai kategorijai incidentų, kurie buvo ir prieš tai. Jis taip pat sakė, kad tokių išaiškintų įvykių yra ir daugiau, bet apie juos plačiai neskelbiama.

LNK stop kadras

Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys pakomentavo, ar tai reiškia, kad nuo šiol esame nesaugūs ir kam turėtų būti pasiruošusi visuomenė.

– Ar tokie atvejai rodo, kad Kremliaus tarnybos didina apsukas?

– Sunku būtų komentuoti iš to, ką matome viešoje erdvėje, regis, tai nelabai susiję su politiniais, ideologiniais ar religiniais dalykais, kas paprastai laikoma terorizmo pagrindu. Galbūt tai, kad nusikaltimas buvo planuojamas padaryti visuomenei ypatingai pavojingu būdu ir jeigu vis dėlto planuotas aktas yra paremtas politiniais motyvais, tada tai įrodo, kad visa informacija, kurią viešai gauname iš mūsų sąjungininkės Lenkijos ir kitų sąjungininkų, kad Rusija aktyvėja. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Kad tai yra Ispanijos piliečiai yra kažkiek netikėta, bet ar tai tuo pačiu nereiškia, kad mūsų tarnybos turėtų skirti dėmesį ne tik veikėjams iš Rytų, bet ir bet kam iš Europos Sąjungos, nes už solidų atlyginimą kažkas tikrai gali susigundyti daryti tokius pavojingus visuomenei reiškinius?

– Tikrai taip, nusikaltėliams nėra jokio skirtumo, ar jie yra Ispanijoje, ar Portugalijoje, ar Estijoje. Jie visi už gerą pinigų sumą gali padaryti tuos veiksmus, kuriuos Rusija ar kiti veikėjai planuoja. Šiuo atveju galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų žvalgybos tarnybos suveikė laiku, profesionaliai, nusikaltimas buvo užkardytas. Tai rodo, kad tas baubas nėra toks baisus, kaip yra paišomas. Jeigu už šio planuoto įvykio stovi Kremlius, tai rodo, kad ne viskas ten labai profesionaliai vyksta.

– Ši informacija nuo visuomenės buvo slepiama nuo rugsėjo mėnesio. Dėl ko taip yra daroma? Ar dėl to, kad neišgąsdintų visuomenės, ar tyrime atsiranda kažkokių papildomų įtariamųjų, kuriuos reikia sugaudyti?

– Nesakyčiau, kad buvo nuslėpta. Vykdomo tyrimo, kuris apima kelias valstybes, konfidencialumas turi būti išsaugomas kiek įmanoma ilgiau. Matyt, tai nėra pavienis atvejis ir tyrimo metu žiūrima ne į tuos žmones, kurie buvo papirkti ar jiems buvo sumokėta, kad įvykdytų nusikaltimą, bet į tuos, kas stovi už jų. Be abejo, kalbant apie tarptautinio tyrimo sudėtingumą, kuo mažiau apie tai žinoma, tuo sėkmingesnis jis gali būti.

Vykdomo tyrimo, kuris apima kelias valstybes, konfidencialumas turi būti išsaugomas kiek įmanoma ilgiau.

– Kaip teigia prezidento patarėjas, tokių įvykių yra išaiškinta kur kas daugiau, tačiau ne apie visus visuomenė žino. Žinant, kaip lietuviai puikiai suvokia grėsmes, galbūt toks paviešinimas kaip tik galėtų padėti tyrimui ir gal ne tik apsisaugoti, bet ir sulaikyti įtariamuosius?

– Deja, nedrįsčiau teigti, kad mūsų visuomenė yra labai sveikai, kritiškai mąstanti. Manau, kad Rusijos propaganda dirba tam, kad kiek įmanoma labiau išgąsdintų ir priverstų panikuoti bei imtis neracionalių veiksmų. Reikėtų apmokyti visuomenę, pranešti jai, kaip reaguoti. Tada jau galime pranešti visus tokius dalykus, kurie galimai galėtų kelti jiems nerimą.

– Ar galėtumėte įvardinti objektus, kuriems galėtų grėsti pavojus? Strateginius valstybė saugo akylai. Ar bet koks verslas gali atsidurti tokiam pavojui?

– Kyla klausimų, kodėl buvo pasirinktas verslas ir būtent toks verslas. Gali būti visokių interpretacijų, ar tai nėra tam tikras konkurentų bandymas išspręsti tarpusavio santykius. Bet jeigu kalbame apie tikrąjį terorizmą, be strateginių objektų yra viešo susibūrimo vietos, ten kur yra daug žmonių. Kino teatrai, bibliotekos, koncertų salės, sporto salės terorizmo atveju taip pat ir valstybinio terorizmo atveju, turiu omenyje Rusijos Federaciją, kuri yra teroristinė valstybė, ji gali pasirinkti tokius objektus. Dėl to nereikia panikuoti, dėl to nereikia nebelankyti tokių objektų, bet reikia suprasti, kad jie gali būti taikiniais ir ypač kalbant apie psichologines operacijas, tai yra žinutė, kad kažkokia diversija rengiama kino teatre, bibliotekoje ir žalą padarys ne realus įvykis, kuris galbūt yra planuojamas arba apsimetama, kad jis yra planuojamas, bet žmonių panika.

– Ar turite patarimų tokioms bendrovėms, kaip jos galėtų save apsisaugoti? Ar vien jų jėgomis neįmanoma to padaryti ir reiktų, kad tam tikros institucijos padėtų?

– Jeigu kalbame apie terorizmą, visų pirma kalbame apie žvalgybos institucijas, kurios, jeigu jas stiprinsime nuosekliai, galės ir turės pajėgumų tokius atvejus numatyti ir jiems užkirsti kelią. Bet jeigu kalbame apie bandymą paveikti visuomenę psichologinėmis operacijomis, sukeliant paniką ne profesionaliai paruoštomis operacijomis, tai tokios organizacijos turėtų kreipti dėmesį į apsaugą. Nenoriu sumenkinti, bet nėra paslaptis, kad, deja, daugumos saugos tarnybų darbuotojai nėra apmokyti. Jie turėtų būti ta pirmoji grandis, kuri atkreiptų dėmesį į asmenis, kurie keistai elgiasi arba kurie įsineša kažkokius dalykus, kurių neturėtų įsinešti, arba netgi jeigu nesilaiko taisyklių ir ateina į viešo naudojimo objektą, pavyzdžiui, biblioteką, apsvaigę nuo alkoholio. Tai jau irgi yra pavojus, bet dažnai tenka matyti, kad apsauga nereaguoja.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų