Keliolika metų šalia sodų bendrijų ir sostinės priemiesčių veikusią parduotuvę į bankrotą stumia aplink veikiantys nelegalūs alkoholio ir cigarečių „taškai“. „Pažiūrėsiu, kaip praeis ši vasara ir greičiausiai užsidarysiu. Eisiu į darbo biržą, bent nuostolių nepatirsiu“, – sako Vilniaus pakraštyje įsikūrusios parduotuvėlės savininkė. 

Bijo susidorojimo

Pasikalbėti apie savo verslą vyresnio amžiaus moteris sutiko tik pažadėjus, jog nebus atskleistas ne tik jos vardas, bet ir tiksli vietovė, kurioje įsikūrusi parduotuvė.

„Jau esu sulaukusi grąsinimų, kai į vieną tašką buvo padarytas policijos reidas. Aš ten buvau ne prie ko, bet ką tu jiems paaiškinsi. Jų sūnus kalėjęs, tai negali žinoti kaip reaguotų į straipsnį. Padegs ne tik parduotuvę, bet ir namus. Patys abejoju ar skaito, bet kas nors parodys“, – aiškina nenorą viešintis moteris.

Bijodama dėl turto ir sveikatos, ji pati policijai apie taškus nepraneša. „Jei sužinotų, kad aš pranešiau, tai jau kitą dieną liepsnočiau, o gal dar ir vaikus priluptų. Ten pardavinėja asocialūs žmonės, vienas narkomanas yra, kuriam viskas vienodai. O ir kas iš to pranešimo? Jau ne vieną kartą taškus policija kratė, konfiskuoja prekes, kurį laiką tas taškas nedirba, bet dirba kiti. O po to vėl pradeda“, – pasakoja moteris.

Pardavėjos žiniomis aplink parduotuvę yra mažiausiai penki taškai. Visuose parduodamos baltarusiškos cigaretės, bent trijuose ir alkoholis. „Kiek žinau, alkoholis dažnai būna ne tik iš Baltarusijos, bet ir šiaip visoks pigus "šamarliakas". Kai kurie žmonės gimtadieniams net užsako kiek reikės baltarusiškos degtinės, o kiti, kuriems reikia tik apsvaigti, perka tą pigų“, – pasakoja pardavėja.

Neatlaiko nusikaltėlių konkurencijos

Neatlaikiusi konkurencijos su „taškais“, prekybos stipriais alkoholiniais gėrimais ir cigaretėmis moteris jau atsisakė. „Pasižiūrėsiu, kaip bus. Tačiau, labai abejoju ar pavyks išsilaikyti. Mažai parduotuvei svarbi kiekviena prekė, kiekvienas segmentas, aš ir taip uždirbu labai nedaug. Samdyti kito pardavėjo darbui pamainomis jau nebegaliu, nes ir pačiai jau nelengva išsilaikyti. Teks eiti į darbo biržą, nes savo amžiuje nežinau ar surasiu darbą“, – sako moteris.

Varėnos rajone kelias parduotuves turintis UAB „Staginis“ vadovas Kęstutis Jurgelionis taip pat teigia jaučiantis ganėtinai didelę šešėlio įtaką verslui. „Jei kas nors vieną dieną panaikintų šešėlį, būtų galima tiksliai pasakyti, kiek padidėjo prekyba, dabar galima tik spėlioti, tačiau ji užima nemažą dalį rinkos.“

Pasak K. Jurgelionio, ypač jaučiasi kontrabandinių cigarečių įtaka. Jei pareigūnai aktyviau „pakrato“ nelegalius prekeivius, parduotuvėse kaip mat padaugėja cigarečių pirkėjų. Apie kontrabandinių cigarečių rūkymą taip pat išduoda ir išmestos nuorūkos ar jų pakuotės.

Apskaičiuoti nelegalaus alkoholio daromą žalą sunkiau, mat žmonės negeria taip atvirai kaip rūko. Ne paslaptis, jog Varėnos rajone gana lengvai galima įsigyti samagono, nemažai alkoholio atkeliauja iš kaimyninės Baltarusijos.

„Žmonės ieško kur pigiau. Nebūtinai tai kontrabandinė degtinė, kontrabanda paprasčiau ir pelningiau vežti cigaretes. Bet juk kažkiek galima atsivežti ir legaliai, o žmonės prie pasienio turi vizas, turi giminių Baltarusijoje, šiaip reikalų ir atsiveža“, – sako K.Jurgelionis.

Šešėlį skatina neprotingi akcizai

Legalaus verslo aljanso (LVA) prezidento Romo Apulskio, legalaus verslo žlugdymas – viena iš šešėlinio verslo blogybių.

„Viską apskaičiuoti būtų sunku. Dabar žinome, kad dėl kontrabandinių prekių per metus nesurenkama apie 1,5 mlrd. litų vien PVM ir akcizo mokesčių. Tačiau, kiek jų nesurenkama, nes žlugdomas smulkus verslas, legalios darbo vietos, didėja nusikalstamumas, kitos nelaimės. Viską pavertus pinigais išeitų milžiniška suma, bet visko pinigais net nepaversi. Kaip paversti pinigais žalą nepilnamečiams, kurią patiriame, nes „taškuose“ jie visko gali įsigyti“, – sako R.Apulskis.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalyse, kuriose yra didelė šešėlinė prekyba, akcizų politiką vykdyti taip, kad ji kuo mažiau skatintų nelegalų verslą.

„Panašu, kad pas mus šitas punktas praleidžiamas, mes akcizus didiname, kai tik biudžete atsiranda skylė. Todėl net nekeista, kad Lietuvoje didžiausia Baltijos šalyse šešėlio tolerancija – alkoholis pas mus yra sunkiausiai įperkamas visoje ES, akcizai spiritiniams gėrimams taip pat vieni didžiausių ES“, – kalbėjo LVA prezidentas.

Tarp Baltijos šalių Lietuvojos gyventojai labiausiai pritaria nelegaliai prekybai – net  62 proc. Tuo tarpu Latvijoje nelegalios produkcijos vartojimui pritaria apie 50 proc., Estijoje kiek daugiau nei 30 proc. gyventojų.

Tyrimų duomenimis, nelegali spiritinių gėrimų rinka siekia 33 proc., nelegali tabako rinka – 35 proc., nelegali degalų rinka – 15-20 proc. Kartu su Rumunija ir Bulgarija esame ES lyderės pagal „šešėlinės“ prekybos mastus.

Nelegalioje rinkoje populiariausi yra spiritiniai gėrimai, falsifikuota užsienio šalių produkcija ir samagonas (juos perka atitinkamai 72 proc. ir 58 proc. nelegalių gėrimų vartotojų). Daugiausia nelegalių alkoholinių gėrimų reguliariai perka Tauragės (37 proc.), Telšių (37 proc.) ir Marijampolės (34 proc.) gyventojai.

Didžiausia kontrabandinių cigarečių dalis yra Marijampolėje (62 proc.), Tauragėje (47 proc.), Telšiuose (47 proc.), Palangoje (46 proc.)