Pagal žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių keliuose pernai iš paskutinės vietos Europoje Lietuva pakilo į 21-ąją, tačiau šis rezultatas vis dar didesnis nei Europos vidurkis. Todėl Lietuva ir toliau skelbia: „Ne karui keliuose“.

Pratęsta sutartis

Penktadienį Susisiekimo ministerijos, Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupijų, Policijos departamento bei Kelių direkcijos atstovai pasirašė susitarimą dėl projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“. Šiuo susitikimu visos keturios institucijos įsipareigoja artimiausius penkerius metus daryti viską, kad šalies keliuose būtų kuo mažiau žuvusiųjų ir sužeistųjų.

„Skaičiai rodo mūsų darbo teigiamo puses šioje srityje, bet 300 pernai žuvusiųjų vis dar yra labai daug. Žmonės ypač atokiose vietovėse keliuose vaikšto be atšvaitų, neblaivūs sėda prie vairo, todėl dirbti ir dirbti reikia dar mums visiems”, - prieš pasirašydamas susitarimą sakė Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.

Susitarimą pasirašiusios šalys ir toliau tęs sėkmingai pradėtą darbą – stengsis ugdyti eismo dalyvių atsakomybę už savo elgesį, tarpusavio pagarbą, skatins vairuotojus laikytis nustatyto greičio, prisisegti saugos diržus, nevairuoti išgėrus, o dviratininkus ir pėsčiuosius naudoti atšvaitus bei būti drausmingais kelyje.

Svarbus bažnyčios vaidmuo

Kaip ir pernai (2009 m. šis projektas vykdytas tik Kauno apskrityje, pernai jau visoje Lietuvoje – red.past.) didelės viltys dedamos į bažnyčios atstovus.

Pasak Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininko, Kauno arkivyskupijos metropolito Sigito Tamkevičiaus, bažnyčia kovojant su kelių chuliganais gali nuveikti nemažai, nes jai žmogus yra svarbus nuo jo gimimo iki mirties, ji formuoja žmogaus atsakingą elgesį, beldžiasi į jų sąžinę, moko blaivaus gyvenimo būdo. “Jei visi viena kryptimi dirbame, galime pasiekti rezultatų”, - kalbėjo S.Tamkevičius.

Susisiekimo ministro Rimvydo Vaštako teigimu, pernai pagerėję rezultatai, šiemet taip pat neblogėja. Iki šių metų vasario 11 d. lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, žuvusių keliuose yra mažiau  25,9 proc., sužeistųjų – 12,8 proc., eismo įvykių užfiksuota 16,4 proc. mažiau.

Rezultatai gėrėja

“Įstatymų pakeitimai, greičio matuokliai, automobilių konfiskacija – visa tai, duoda savo rezultatus. Norime, kad žmonės saugodami kitų gyvybes, mes saugome ir savo šeimos narių, savo artimųjų gyvybes”, - sakė R.Vaštakas.

Pastarąjį dešimtmetį didžiausias eismo įvykių, juose žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius buvo užfiksuotas 2005 m. Tada įvyko 6771 avarijos, žuvo 773 žmonės, 8466 buvo sužeisti. 92 žmonės žuvo dėl neblaivių vairuotojų kaltės, gyvybės neteko 263 pėstieji.

Nuo  2005 m. šie skaičiai nuolat mažėjo. Pernai Lietuvos keliuose įvyko 3625 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 300 ir buvo sužeisti 4328 žmonės, dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 27 asmenys,  žuvo 106 pėstieji.

Pasak R.Vaštako, per 2001 – 2010 m. padėtis labiausiai pagerėjo šiose srityse: 75 proc. sumažėjo žuvusiųjų dėl dviratininkų kaltės, 73 proc. – dėl neblaivių vairuotojų kaltės, 71 proc. – dėl pėsčiųjų kaltės, 66 proc. sumažėjo žuvusiųjų pėsčiųjų tamsoje, 59 proc. sumažėjo žuvusių keleivių, 58 proc. sumažėjo žuvusių pėsčiųjų.