Tyrimo centre – nusikalstamas asmenų tinklas, kurio didelę narių dalį sudarė lietuviai, galėjęs kontrabanda iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į ES vežti stipriai apgadintus automobilius ir juos parduoti išvengiant mažiausiai 31 mln. eurų mokesčių. Įtariama, kad nusikalstamų schemų organizatoriai Lietuvoje galėjo legalizuoti daugiau nei 9 mln. eurų, gautų prekiaujant automobiliais ir nesumokant pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Lietuvoje vykdomame tyrime, po 64 kratų įvairiose Lietuvos vietose, 15 kratų kitose ES valstybėse, įtarimai pareikšti 22 asmenims, sulaikyta 17 įtariamųjų. Jie visi – Lietuvos piliečiai. Įtarimai taip pat pareikšti dviem Latvijos piliečiams ir vienam Rusijos piliečiui, gyvenančiam Bulgarijoje. Trims asmenims skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Tarp sulaikytų įtariamųjų Lietuvos piliečių – tarptautinės nusikalstamos grupės organizatoriumi laikomas asmuo.

Pagrindinė tiriama nusikalstama schema – mokesčių vengimas sukčiaujant stambiu mastu ir nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimas kontrabanda iš JAV į ES įvežant ir parduodant stipriai apgadintus automobilius, kuriuos įtariamieji atgabendavo ir parduodavo galutiniams pirkėjams po paviršutiniško remonto.

Galimai plovė pinigus

Įtariama, kad organizuotos nusikalstamos grupuotės Lietuvoje nariai į atsiskaitymų grandinę įtraukė Lietuvoje ir užsienyje registruotas įmones, kad nuslėptų gautas pajamas (grynuosius pinigus) ir atsiskaitytų su JAV ir Kanados aukcionais už nupirktas naudotas transporto priemones.

Įmonių atstovai, įtariama, iš schemos organizatoriaus gaudavo pinigus ir juos pervesdavo į bendrininkų Estijoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse registruotų įmonių sąskaitas, nurodant, kad tariamai atsiskaitoma už įvairias laivų remonto ar kitokias paslaugas, nesusijusias su automobiliais. Įtariama, kad taip veikdami nusikalstamos grupuotės nariai galėjo legalizuoti daugiau nei 9 mln. eurų, gautų iš automobilių prekybos.

Lietuvoje – 64 kratos

Šią savaitę įtariamųjų veiklos, gyvenamosiose ir kitose vietose FNTT pareigūnai, kurių operacijoje dalyvavo per 150, atliko 64 kratas, kurių metu paimti 27 kompiuteriai, 34 telefonai, 1 planšetinis kompiuteris, 12 USB raktų, įvairių įmonių anspaudai, 2 šaunamieji ginklai, augalinės kilmės narkotinės medžiagos.

Rasta ir paimta daugiau nei 423 tūkst. eurų grynųjų pinigų, beveik 176 tūkst. JAV dolerių ir 28 tūkst. rusijos rublių.

Manoma, kad paimtuose daiktuose galimai yra saugoma informacija apie bendrovių apskaitytas ir neapskaitytas pajamas, informacija apie parduotas transporto priemones, gautus avansinius mokėjimus arba atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Kratų metu taip pat paimti įvairūs buhalteriniai dokumentai, rankraštiniai ir kiti užrašai su transporto priemonių įsigijimais ir pardavimais, kiti brangūs daiktai („Rolex“ laikrodžiai).

FNTT nuotr.

Laikinai apribota teisė į įtariamųjų turtą, kurio vertė siekia daugiau nei 5 mln. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu suma gali didėti.

Pardavinėti automobiliai remontuoti tik paviršutiniškai

Tyrimas apima daug šalių, įskaitant JAV, Kanadą, Vengriją, Airiją, Jungtinę Karalystę (JK), Rusiją, dar 11 ES šalių.

Procesiniai tyrimo veiksmai (daugiau kaip 200 kratų, sulaikymai, suėmimai), kuriuose bendrai visoje Europoje dalyvavo per 1 tūkst. pareigūnų, šią savaitę buvo atlikti Bulgarijoje, Estijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje.

Tyrimo metu surinktais duomenimis, suniokotus automobilius įtariamieji pirkdavo dideliais kiekiais iš draudimo kompanijų JAV aukcionuose, o vėliau siųsdavo juos į ES, į skirtingus uostus, įskaitant Antverpeną (Belgija), Bremerhaveną (Vokietija), Klaipėdą (Lietuva) ir Roterdamą (Olandija).

Siekdami išvengti nemažos dalies muitų, įtariamieji muitinei teikdavo netikras sąskaitas faktūras, kuriose deklaruodavo daug mažesnę automobilių vertę nei būdavo iš tiesų sumokama.

Spaudos konferencija (P. Peleckio/BNS nuotr.)

Atvykę į Lietuvą sumaitoti automobiliai būdavo „kosmetiškai“ suremontuojami, kad atrodytų kaip nauji ir praeitų reikiamas techninės atestacijos procedūras. Po jų transporto priemonės, kaip niekada nepatyrę autoįvykių ar „profesionaliai suremontuotos“, būdavo parduodamos galutiniams vartotojams Vokietijoje ir kitose ES šalyse. Tyrėjai nustatė, kad automobiliai dažnai turėdavo paslėptų pažeidimų ar kitų rimtų saugumo problemų, kaip oro pagalvių nebuvimas ir pan. Mažiau vertingos transporto priemonės būdavo parduodamos Rytų Europos rinkoms. Vien Lietuvoje, skaičiuojama, buvo parduota mažiausiai 16 500 automobilių už 144 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Europos prokuratūra, tęsiamas.