Nors po jaunos medikės savižudybės praėjo daugiau nei treji metai, artimiesiems kalbėti dar sunku. Žaizdos neužgyja dėl vis besitęsiančių teismų procesų.

„Apsitaikyti pavyko, bet yra skaudu, ypač kai teisme ligoninės advokatas eina į asmeniškumus, vos ne į įžeidinėjimus, o tai sujautrina tą širdį“, – pasakojo nusižudžiusios medikės brolis Artūras Šilinskis.

Civilinėje byloje teismas pripažino, kad Šiaulių ligoninė neužtikrino saugios darbo aplinkos, neteisėtai atleido medikę iš darbo, tad dėl patirto mobingo moteris galiausiai nusižudė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Darbuotoja jautėsi diskriminuojama, jautė emocinę įtampą darbe, o būtent tai ir lėmė, kad atsakovės neteisėti veiksmai – neužtikrino visiems darbuotojams tinkamų darbo sąlygų“, – aiškino Šiaulių apylinkės teismo teisėja Simona Čėsnienė.

Teismas visiškai tenkino artimųjų civilinį ieškinį, tad ligoninė medikės mamai, seserims ir broliui turės sumokėti 70 tūkst. eurų bei padengs beveik 7 tūkst. už advokatų darbą. Tiesa, ligoninės vadovybė dar neapsisprendė ar skųs teismo sprendimą, ar tiesiog ramiai sumokės visą priteistą sumą.

„Šiuo metu yra vertinamas teismo sprendimas. Aišku, tai yra pasekmė buvusios ligoninės administracijos ir turime, ką turime“, – pripažino Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.

O priteistos pinigų sumos dalį žada dengti iš civilinės atsakomybės draudimo, esą ligoniai nebus skriaudžiami, pinigų ieškos kitur.

Ligoninės steigėja Sveikatos apsaugos ministerija nesikiša, esą dabar tai tik teismo ir ligoninės reikalas. 

„Nereiškia, kad priimame visus sprendimus už gydymo įstaigą. Viešoji gydymo įstaiga yra atskiras juridinis vienetas, kuris priiminėja sprendimus“, – akcentavo sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

Artimieji tikina kitokio sprendimo ir nesitikėję. Tik kol kas nežino, ar dės tašką šioje istorijoje, ar dar kartą bandys atgaivinti tyrimą dėl baudžiamosios atsakomybės. Prokuratūra anksčiau buvo pradėjusi du tyrimus, bet abu nutraukė, nes neįžvelgė nusikaltimo.

„Ten sudėtinga situacija. Įstatymų nėra, kad grynai mobingui taikyti. Čia turi taikyti privedimą prie žmogžudystės, o tai – sunkus reikalas“, – kalbėjo A. Šilinskis.

Visiškai tenkintas civilinis ieškinys ir artimiesiems priteisti pinigai džiugina medikų sąjūdį.

„Tai yra pergalė ir labai noriu padėkoti Lauros giminėms, kurie nepasidavė ir buvo atkaklūs. Linkiu toliau būti atkakliems, nes, manau, čia tikrai bus užginčytas sprendimas“, – savo nuomone dalinosi Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Esą artimieji atliko žygdarbį ir įrodė medikams bei gydymo įstaigoms, kad negalima ignoruoti jokių atvejų, susijusių su darbo santykiais. 

„Lauros atvejis paskatino medikų bendruomenę kreiptį dėmesį į darbo santykius, į atmosferą darbe, nebetoleruoti mobingo“, – teigė A. Gerliakienė.

Šiaulių ligoninės vadovybė svarstė priteistus 70 tūkst. išieškoti iš buvusio direktoriaus, tačiau suvokė, kad greičiausiai nepavyks.

„Turbūt jau praėjo senaties terminas, kalbant apie civilinę atsakomybę“, – svarstė M. Pauliukas.

O po savižudybės nuo direktoriaus pareigų nušalintas buvęs ligoninės vadovas dabar kuo puikiausiai vadovauja Plungės ligoninei. 

„Čia yra mūsų sistemos paradoksai, kad atsakomybė nepasiekia tų, kuriuos turėtų pasiekti. Manau, kad šis atvejis patį žmogų palietė, bet sisteminė atsakomybė nepalietė“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė.

41 tūkst. eurų ligoninė velionės medikės tėvui išmokėjo dar 2021 metais, kai Šiaulių darbo ginčų komisija pripažino, kad anesteziologė-reanimatologė iš darbo buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai. Tai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai sprendimas dėl atleidimo buvo priimtas po žmogaus mirties.