„Ar žinojote, kad kas antras lietuvis neatpažįsta melagingų SMS žinučių, o vienas iš penkių neatpažįsta sukčių sukurto internetinio puslapio?“, – retoriškai klausiama policijos pranešime.

Kad gyventojai neužkliūtų ant sukčių kabliuko, policija pasidalijo internetinės svetainės adresu www.neapsigauk.lt, kurioje galima rasti patarimų bei kitos informacijos.

Skambina sukčiai

Jums skambina žmogus, prisistatantis banko darbuotoju ar policijos pareigūnu ir prašo kuo greičiau pasakyti asmens duomenis tam, kad neva nustatytų jūsų tapatybę. Nepasiduokite emocijoms! Jus greičiausiai bando apgauti.

Kas yra telefoniniai sukčiai?

Telefoninių sukčių tikslas, kad nusikaltėliams pervestumėte pinigus, perduotumėte asmens duomenis ar pasidalintumėte savo slaptažodžiais.

Kartais sukčiai subtilesni ir pinigų neprašo, bet, pavyzdžiui, apsimeta skambinantys iš valstybės institucijos ar banko. Sukčiai kalba įtikinamai, tad, jei pateikiate prisijungimo duomenis, pinigus sukčiai gali persivesti jau be jūsų pagalbos.

Kaip apsisaugoti?

Jei jums iš tiesų skambina iš policijos ar kitos institucijos, skambinantysis privalo nurodyti savo vardą, pavardę ir pareigas. Pašnekovo pateiktą informaciją, netgi jo telefono numerį, galėsite lengvai patikrinti internete ar paskambinę oficialiu įstaigos numeriu.

Jei skambinama dėl avarijos ar kitos nelaimės, į kurią neva pakliuvo jums artimas žmogus, paklauskite jo duomenų ir iš kur gautas jūsų numeris? Nutraukę pokalbį būtinai paskambinkite žmogui, kurio vardu jums neva skambinama.

Policijos nuotr.

Jei būtina, pasisiūlykite atvykti į įvykio vietą. Tikėtina, sukčių netenkins nė vienas iš siūlomų variantų – tai turėtų sukelti įtarimą.

Jei jums skambina iš banko, atkreipkite dėmesį, kokių duomenų prašoma. Banko darbuotojas ar paslaugos tiekėjas niekada neprašo pateikti slaptažodžio ar PIN kodo. Jei to prašoma – kalbate su sukčiumi.

Kilus įtarimui, pokalbį nedelsiant nutraukite.

„Praleisti“ skambučiai iš egzotinių šalių

Radote praleistą skambutį iš telefono numerio su nepažįstamu šalies kodu? Šioje šalyje nesate buvę ir neturite artimųjų? Tikėtina, jog jus puola sukčiai, tik ir laukiantys, kol perskambinsite.

Ką daryti, jei skambino iš egzotinės šalies?

Kai sulaukiate skambučio iš nepažįstamos, egzotinės šalies, greičiausiai susiduriate su vadinamąja „Wangiri“ ataka. Sukčiai paprastai skambina labai trumpai ir tikisi, kad perskambinsite.

Perskambinus sukčiai išvilios jūsų pinigus, nes vos viena skambučio minutė kainuos didelius pinigus.

Sukčiai dažnai skambina iš tokių tolimų šalių kaip Mauritanija, Mozambikas, Gvinėja. Kartais skambinama vieną ar daugiau kartų.

Atskambinus gali atsiliepti žmogus, pasakojantis apie neva laimėtus prizus ar gautą palikimą, kartais girdėsite laukimo muziką ar skambėjimo toną.

Kaip apsisaugoti?

Atminkite, kad tarptautinis Lietuvos skambučių kodas, kuris rodomas telefono numerio priekyje, yra +370. Visi kiti – užsienio numeriai, tad gerai pagalvokite prieš perskambindami.

Jei jums skambina artimieji ar pažįstami, greičiausiai sulauksite ir skambinančio žmogaus žinutės.

Skambinančio numerio verta paieškoti ir paieškos sistemoje „Google“. Jei sukčiai numerį naudoja kuris laikas, gali būti, jog internete apie jį jau bus įspėjama.

Kai kurių išmaniųjų telefonų nustatymuose (pavyzdžiui, „iPhone“, naudojantiems „iOS 13“) galima įsijungti funkciją automatiškai nutildyti nepažįstamus numerius. Tuomet apie įtartinus skambučius matysite pranešimą, bet skambučiai dėmesio neblaškys.

Kas yra kenkėjiški SMS ir el. laiškai?

Telefonu turbūt gaunate žinučių iš skirtingų paslaugų tiekėjų. Jos dažnai primena apie sąskaitas ar kviečia pasinaudoti įvairiais pasiūlymais. Bet kartais po šia priedanga slepiasi sukčiai ir kenkėjiškos nuorodos.

Policijos nuotr.

Sukčiai SMS žinute gali atsiųsti informaciją, atrodančią kaip iš jūsų pamėgto naujienų portalo, valstybinės institucijos ar banko. Įprastai žinutėse būna nuoroda, kurią siūloma paspausti: ten neva bus naujiena, sąskaita arba svarbi informacija.

Paspaudus nuorodą patenkama į puslapį, kur prašoma įvesti duomenis ar slaptažodžius. Tokio prašymo tikslas – gauti prisijungimą prie jūsų elektroninės piniginės, įvairių paskyrų ar pavogti asmens duomenis.

Kartais prašoma tik el. pašto adreso, kas nesukelia įtarimo. Bet tai didelė klaida – gavę jūsų el. pašto adresą nusikaltėliai jus atakuos ir paštu, o kompiuteryje paspaudus nuorodą galima iškart atsiųsti kenkėjišką programą.

Kaip apsisaugoti?

Nespauskite jokių trumposiomis žinutėmis gautų nuorodų.

Niekada neatsakykite į žinutę, kurioje prašoma nurodyti PIN kodą, internetinės bankininkystės slaptažodį ar bet kuriuos kitus privačius duomenis.

Jei aktualią informaciją siunčia naujienų portalas ar valstybinė institucija – aplankykite jų svetainę. Jei žinutė tikra, tą pačią naujieną rasite ir ten.

Jei gavote žinutę apie neva konkurse laimėtą prizą, ignoruokite tokią žinutę arba praneškite policijai telefonu 112.

Svarbiausia – nuolatos būti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.