Medžiaga pradėjo plisti paauglių naudojamoje programėlėje.

„Informacija žinoma. Užvakar policija gavo tokį pranešimą ir aiškinasi aplinkybes. Problema ta, kad įtariami asmenys yra nepilnamečiai. Dėl jų jauno amžiaus jiems negali būti taikoma nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė. Medžiaga bus perduota savivaldybei, taip pat – Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai“, – teigė  policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaikai tampa ir smurtautojais, ir aukomis. Ir, panašu, stabdžių pedalų nėra arba nėra kam jo paspausti.

„Mes vis mažiau toleruojame smurto apraiškas, kai jas pastebime, bet tai yra procesas, kuris neturi pabaigos“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Užvakar trylikamečio egzekucija, prieš tris dienas Lietuva šiurpo, kai Panevėžyje pagimdė trylikametė. Tik atlikus DNR tyrimą bus nustatyta žagintojo tapatybė. Dėl neįgalios nepilnametės išžaginimo nuo pernai atliekamas ikiteisminis tyrimas. Vakar tarnybos viešino dar vieną siaubingą atvejį Vilniuje.

„Tai yra šių metų įvykis. Specialiųjų poreikių turinti paauglė, kuri negali atpažinti, kas yra neleistinas, netinkamas elgesys, buvo išnaudojama“, – sakė Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Vaiko teisės apie tai sužinojo tik tada, kai mergaitė buvo sumušta.

„Tik tyrimo metu išaiškėjo, kad mergaitė ir laukiasi“, – komentavo situaciją G. Batulevičius.

Anot tarnybų, seksualinio smurto atvejai prieš vaikus, apie kuriuos sužinoma, yra tik ledkalnio viršūnė. Realybė gali šokiruoti.

„Tarptautinių tyrimų duomenimis, galimai kas penktas vaikas gali būti patyręs seksualinį smurtą iki 18 metų amžiaus“, – konstatavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, galimai kas penktas vaikas gali būti patyręs seksualinį smurtą iki 18 metų amžiaus.

 

Ar patys vaiko teisių gynėjai padaro viską, koks mokyklų vaidmuo ir ar specialistai geba atpažinti bei suprasti, kad vaikas kenčia?

„Kad gebėtų geriau atpažinti seksualinį smurtą, ekspertų, galinčių to mokyti, nėra daug. Mes juos taip pat turime sutelkti“, – kalbėjo M. Navickienė.

Smurtas gali būti visoks – fizinis, seksualinis ir psichologinis. O šalia ir kvaišalai, ir alkoholis.

„Turėjome atvejį, kai ikimokyklinio amžiaus vaikas pasipasakojo, kad užvakar vakare su tėčiu gėrė alų“, – sakė G. Batulevičius.

„Kiekvienais metais auga galimų vaiko teisių pažeidimų skaičius. Jei lygintume 2021 metus su 2022-aisiais, tai tas skaičius padidėjo 13 proc. Ir tai iš vienos pusės džiugina, nes rodo, kad visuomenė apie tai vis dažniau praneša“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Pernai iš viso gauta beveik 46 tūkst. pranešimų apie galimai pažeistas vaiko teises. Policija vardija, kiek jų žiniomis per pastaruosius trejus metus nukentėjo vaikų. Bendra tendencija – aukų mažėja. Tik dabar fiksuojamas augimas.

„Pernai, t. y. 2022 m. turėjome šiek tiek daugiau kaip 1,5 tūkst. atvejų. Šiais metais, jei lygintume su praėjusiais, stebimas 10 proc. didėjimas. Daugiausiai fiksuojama fizinio smurto, nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Dar labai svarbus akcentas, kad dažniausiai vaikai nukenčia artimoje aplinkoje“, – teigė R. Matonis.

„Elgesys tikrai yra labai žiaurus. Vaikas sako, kad negali parodyti mėlynės, nes mane muša per rankšluostį. Arba teigia, kad  nesimato mėlynės, nes daužė per pilvą“, – kalbėjo G. Batulevičius.

Turėjome atvejį, kai ikimokyklinio amžiaus vaikas pasipasakojo, kad užvakar vakare su tėčiu gėrė alų.

 

Dėl fizinio smurto, ko nemato tarnybos, yra daugiau.

„Mūsų atliktos apklausos rodo, kad 49 proc. apklaustųjų mano, jog fizinių bausmių taikymas nebūtinai yra smurtas“, – teigė I. Skuodienė.

Vadinasi, kone kas antras įsitikinęs, kad pakratyti vaiką ar pasukti ausį yra normalu.

„Manau, nuo mažumės vaiką reikia auginti taip, kad paskui netektų sukti tos ausies“, – sakė užkalbinta praeivė.

„Nesvarbu, kokios formos smurtas, bet jis palieka traumą“, – porino kita pašnekovė.

„Ir tėvai mano, kad tai – auklėjimas“, – baisėjosi garbaus amžiaus vyras.