Narkotikų patekimas į įkalinimo įstaigas, smurtas tarp nuteistųjų, sukčiavimas ir draudžiamų daiktų – telefonų bei modemų patekimas – šie aspektai pastaruoju metu, pasak Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriaus Mindaugo Kairio, yra LKT darbuotojų akiratyje. 

„Sukčiavimai iš kalėjimų netolimoje praeityje buvo kasdienybė. Situaciją stipriai suvaldėme, bet visiškai to kontrolei reikėtų pažangos mūsų infrastruktūroje. Pavyzdžiui, pernai estai trijuose savo kalėjimuose kaip draudžiamus daiktus išėmė tris telefonus, Lietuvoje buvo 2265 tokių atvejų“, – teigė pašnekovas.

Akiratyje – smurtas tarp nuteistųjų

Kalbėdamas apie smurtą tarp nuteistųjų įkalinimo įstaigose LKT direktorius sakė, kad 2022-aisiais mūsų šalies kalėjimuose buvo registruotas 331 su smurtu susijęs įvykis. Dažniausiai tai – vienokio ar kitokio tipo sveikatos sutrikdymai. Tačiau tik dėl 48 iš jų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

„Kai pas mus lankėsi Europos komitetas prieš kankinimą ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT – aut. past.), savo ataskaitoje kaip vieną iš probleminių sričių, už kurią Lietuvai tikrai taikytų sankcijas, jie paminėjo su smurtu susijusius įvykius. Todėl mes ėmėmės skubių pokyčių“, – akcentavo M. Kairys.

Asociatyvi freepik nuotr.

Jis pridūrė, kad, atsižvelgiant į tai, LKT parengė naują aprašą dėl smurtinių įvykių registravimo bei pradėjo šiuo klausimu bendradarbiauti su Generaline prokuratūra. Buvo pakeistas prokuroro reglamentas. 

Anksčiau ikiteisminiai tyrimai būdavo pradedami tik esant nukentėjusiojo skundui. Dabar yra ir kita galimybė.

„Anksčiau ikiteisminiai tyrimai būdavo pradedami tik esant nukentėjusiojo skundui. Dabar yra ir kita galimybė – pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu. Per susitikimus su Generalinės prokuratūros atstovais tarėmės. Buvo pakeistas prokuroro reglamentas ir dabar prokuratūra vis dažniau įsikiša į smurto atvejų kontrolę – pradeda ikiteisminius tyrimus prokuroro reikalavimu“, – aiškino LKT vadovas.

Senas modelis neveikia

Esą anksčiau kalėjimuose būdavo krūvos sužeistų laisvės atėmimo bausmę atliekančių žmonių, tačiau niekas nekreipdavo į juos dėmesio. Nuteistieji išsakydavo savo versijas, tokias kaip: „Iškritau iš lovos“, „paslydau duše“, „atsitrenkiau į duris ar spintelę“, bet ne: „mane sumušė“. „Pagal nuteistųjų supratimą, kalėjime jie negali būti skundikais ir panašiai“, – sakė M. Kairys.

Jei dabar nuteistasis pasako: „Mėlynė man ant veido atsirado dėl to, kad iškritau iš lovos“, toks teiginys, pridūrė jis, nėra vertinamas kaip patikimas. „Nuteistieji turi kontaktinius pareigūnus, būrių viršininkus, skyrių vadovus. Kai bet kuris pareigūnas pamato galimo smurto požymius, atvejis registruojamas – nukentėjusysis nufotografuojamas, o medicinos darbuotojai aprašo sužalojimą. Tada ikiteisminio tyrimo pareigūnai sprendžia dėl tyrimo pradėjimo, atisakymo pradėti arba  pradėjimo prokuroro reikalavimu. Nesvarbu, kokią poziciją išsako nuteistasis“, – detalizavo LKT direktorius.

Asociatyvi freepik nuotr.

Atsižvelgiant į tai, dabar esą smurtautojai kalėjimuose supranta, kad, nepaisant to, ką pareigūnams pasakys nukentėjusysis, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. O tai smurtavusiajam gali reikšti ir didesnės bausmės grėsmę. „Matome, kad su smurtu tarp nuteistųjų susijusių atvejų skaičiai mažėja, kontrolė gerėja. Tačiau sąlygos mūsų šalies kalėjimuose neleidžia užkirsti tam kelio visiškai. Jei vienoje kalėjimo kameroje sėdi 20–24 nuteistieji, tai – tarsi užprogramuota – susidaro keli asmenys ar grupės, kurios smurtu išreiškia savo pozicijas. Su tuo kovojame“, – akcentavo pašnekovas.

Pretekstas smurtauti esą gali būti ir kalėjimo kameroje pagadintas oras ar kitas menkas dalykas, nes čia, pasak M. Kairio, nuteistieji vadovaujasi „džiunglių įstatymais“. Žinoma, gali būti ir tyčinis provokavimas ar panašiai.

Stebi ir sužvėrėjimo atvejus

Smurto taikiniais, pridūrė LKT direktorius, dažnu atveju tampa ir seksualiniai nusikaltėliai. Pažengusiose šalyse ši nuteistųjų kategorija laikoma atskiruose kalėjimuose arba atskiruose būriuose – jiems taikomos atskiros programos ir panašiai. 

„Mums iki to dar reikia gerokai pažengti. Seksualiniai nusikaltėliai nėra nuteisiami iki gyvos galvos, todėl svarbu, kokie jie išeis iš kalėjimo. Kai kurie išeina tokie pat, kokie ir pateko, nes tai – tikriausiai psichiniai sutrikimai, kurių valdymui sprendimus turi priimti ne griežta kontrolė, bet ir medicina, psichologai, psichiatrai – visas priemonių kompleksas. Kartais seksualiniai nusikaltėliai nuo priespaudos kalėjimuose sužvėrėja dar labiau, nes jausmą, kuris jų pasąmonėje, turi ant kažko išlieti“, – teigė M. Kairys.

Jis užsiminė apie svarstymus ateityje turėti vadinamąjį palydėjimo modelį, kuris veiktų taip, jog po ilgos laisvės atėmimo bausmės išėjęs nuteistasis, būtų stebimas, idant būtų išvengta naujų jo nusikaltimų. 

Asociatyvi freepik nuotr.

„Praeitais metais turėjome atvejį Klaipėdoje, kai nuteistasis į laisvę išėjo po ilgos bausmės, ir parke išprievartavo merginą. Dabar po truputį žengiame žingsnius dėl pakeitimų, kad tai kontroliuotume. Pastangas deda ir policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, vaiko teisių gynėjai, diskutuojame ir su Seimo kontrolieriais, Teisingumo ministerija“, – pokalbį baigė LKT direktorius.