„Beveik pusė milijono indėlininkų, patys suprantate, kokia dalis Lietuvos“, – nurodė Indėlių ir investicijų draudimo vadovė Aurelija Mažintienė.

Teismas paskelbė, kad tai, ko gero, didžiausia afera Lietuvos istorijoje. Buvę „Snoro“ savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas už akių nuteisti 10,5 metų kalėjimo, nes per tris metus pasisavino net 509 mln. eurų. Metų metus maustė Lietuvos banką – neva „Snoras“ turi gausų kapitalą Šveicarijos bankuose.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Galų gale Lietuvos banko vadovybė neiškentė, jie patys kreipėsi į Šveicariją. Buvo gautas atsakymas, kad „Snoro“ bankas Šveicarijos bankuose turto neturi“, – teigė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis.

Valstybė garantuoja, kad žlugus bankui, žmonės atgaus indėlius iki 100 tūkst. Tokių klientų „Snore“ buvo 440 tūkst. Jiems Indėlių ir investicijų draudimas išmokėjo milijardą du šimtus milijonų eurų.

„Tai didžiausias atvejis, kai tokio dydžio bankas subankrutavo, kai buvo išmokėtos tokios sumos“, – nurodė A. Mažintienė.

Įmokas į Indėlių draudimo fondą moka bankai, bet siūloma sakyti tiesiai – bankai šias įmokas galiausiai atsiima iš vartotojų. Taigi „Snoro“ išgrobstymas mokesčių mokėtojams jau kainavo daugiau nei milijardą.

„Ten reikėjo įlieti Indėlių draudimo pinigų, kas yra iš principo mokesčių mokėtojų pinigai“, – sakė buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Indėlių draudimo fondas atgavo 80 proc. lėšų iš parduoto „Snoro“ turto. Pinigai lieka fonde apsaugai nuo galimų bankrotų ateityje. Tačiau „Snoro“ bankrotas dar nesibaigęs, turto išieškojimas tęsiasi.

Teismas nurodė, kad V. Antonovas su R. Baranausku turi grąžinti pasisavintus pinigus, bet ieškinys mažesnis nei pasisavinti 509 mln.

Dalį žalos atlygino vienas Šveicarijos bankas. Jis pripažino, kad aplaidžiai vertino V. Antonovo ir R. Baranausko machinacijas.

„Jie atlygino geranoriškai 105 mln. eurų“, – pabrėžė G. Dzedulionis.

Anot „Snoro“ bankroto administratoriaus, vyksta daugiau panašių teismų, bet viešai komentuoti nenorima, esą gali pakenkti.

Kad patys V. Antonovas su R. Baranausku grąžins likusius beveik 400 mln. eurų, vilties nedaug.

„Džiugu, kad teisingumas triumfavo, bet iki teisingumo įvykdymo dar toli, nes tie ponai, kaip žinome, ne Lietuvoje“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Pasislėpę Rusijoje, o Lietuva ką tik informuota esą V. Antonovas net gali būti nužudytas.

Lietuvoje ir užsienyje yra areštuotų V. Antonovo ir R. Baranausko vilų, mašinų, bet jų vertė vis menksta.

„Bentley“, „Mercedes-Benz“, namas Prancūzijos kurorte, yra dar BMW mašiniukas Lietuvoje“, – aiškino Vilniaus apygardos teismo teisėjas.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Snore“ prieš 13 metų pavogta bent pusė milijardo. Prasideda teismai dėl Šarūno Stepukonio iššvaistytų 40 mln. Vyksta tyrimas dėl stambaus masto pinigų plovimo „Foxpay“ byloje.

Skirtingi asmenys, skirtingos įmonės, bet bendra, kad tai didžiausios aferos Lietuvos istorijoje, apie kurias, kaip paaiškėja vėliau, tarnybos žinojo, bet laiku nesustabdė.

„Supraskite – priežiūros institucijos, teisėsaugos institucijos, deja, bet gamtos taip nulemta, kad jos visada bėga iš paskos. Čia Lietuva nėra unikali“, – šnekėjo buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Apie „Snoro“ aferas, anot V. Vasiliausko, ankstesni Lietuvos banko vadovai mažų mažiausiai žinojo.

„Lietuvos banke taip pat žmonės, kurie buvo prisilietę dar iki 2011 metų prie „Snoro“, pusė lūpų kalbėdavo, kad ten ne viskas taip gerai“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Iš Lietuvos banko buvo išmestas Priežiūros tarnybos vadovas Kazimieras Ramonas. Iš pradžių jis buvo nuteistas, kad leido „Snorui“ slėpti pinigų grobstymą.

„Būtent dėl to patyrė žalos tiek Lietuvos bankas, tiek Lietuvos valstybė, tiek Lietuvos žmonės“, – anksčiau teigė pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Galiausiai K. Ramonas buvo išteisintas.

„Deja, jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Toks teismo verdiktas. Aš gal turiu savo nuomonę apie tai“, – nurodė V. Vasiliauskas.

V. Antonovą su R. Baranausku nuteisęs teismas sako, kad šioje byloje dėmesys buvo „Snoro“ vadovų nusikaltimams. Nors nuosprendyje kalbėta ir apie priežiūros spragas.