Aiškindamasis dėl mokėjimų už degalus ir telefono ryšio paslaugas, teismas į kitus posėdžius vasarį ir kovą taip pat kvies ir kaip liudytojus apklaus buvusios politikės tėvus ir giminaičius. Buvusios politikės ataskaitose savivaldybei yra ir artimųjų kvitai – į savivaldybės apmokėtas paslaugas buvo įtraukti brolio ir pusbrolių kvitai už įsigytą kurą.
Kolegija nutarė atlikti įrodymų tyrimą byloje, apklausti pačią išteisintąją – iš bylos matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Kauno apygardos teisme vykusios apklausos metu V. Giraitytė-Juškevičienė perskaitė savo paruoštą kalbą, teismas neuždavė nė vieno klausimo. Skirtingai nei pirmos instancijos teismas, Apeliacinis teismas mano, kad kai kurias aplinkybes reikia aiškintis papildomai.
„Reikia dar kartą apklausti visus liudytojus. Reikia išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes“, – per posėdį sakė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Linas Šiukšta.
V. Giraitytė-Juškevičienė teismo posėdyje antradienį nepasirodė, ji pranešė, kad nepageidauja dalyvauti posėdyje. Jos advokatas Renas Bradūnas posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Teismas nurodė proceso dalyviams toliau dalyvauti kontaktiniuose posėdžiuose.
Išteisinamąjį nuosprendį pernai birželį paskelbęs Kauno apygardos teismas nusprendė, kad kaltinamosios argumentai apie jai padėjusius giminaičius nebuvo paneigti, todėl priimti apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo pagrindo.
Su šiuo vertinimu nesutiko kaltinimą byloje palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius – jis Apeliacinio teismo prašo priimti naują nuosprendį ir V. Giraitytę-Juškevičienę pripažinti kalta dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Prokuroro vertinimu, už tai turi būti skirta 13,5 tūkst. eurų bauda. Taip pat siūloma uždrausti buvusiai politikei ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, o 2,1 tūkst. eurų, kuriuos tarybos narė išleido kurui ir telefono ryšio paslaugoms, grąžinti savivaldybei.
Prokuroras nesutinka, kad Marijampolės tarybos nariams už kurą ir kitas išlaidas tarybos nario veiklai nebuvo draudžiama mokėti kitų asmenų kortelėmis.
„Nurodžius tikruosius mokėtojus, išlaidos nebūtų kompensuotos, politikai turi pareigą būti sąžiningais – ji pateikė kitų asmenų kvitus. Klaidingas išvadas padarė teismas. Kokios aplinkybės jai užkirto kelią atsiskaityti savo kortele? Degalų užpylimas yra nesudėtingas veiksmas“, – mano prokuroras.
Jis taip pat kelia klausimą dėl duomenų patikimumo, susijusio su liudytojų pateikta informacija, – prokuroras suabejojo, ar liudytojai patys surašė savo parodymų tekstą, kurį vėliau pateikė teismui.
„Aš keliu klausimą dėl duomenų patikimumo – jau pridavęs skundą, pastebėjau, kad liudytojai galimai ne savo ranka rašė parodymus“, – per posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme kalbėjo prokuroras. Jis palygino esą liudytojų rašytą parodymų tekstą ir jų parašus po priesaikos sąžiningai liudyti teisme.
„Jie teigė, kad patys savo iniciatyva, savo ranka rašė. Man kelia abejonių šių duomenų leistinumas – jie buvo pateikti teismui, teismas jais vadovavosi. Kelia abejonių ir turinys, teksto atsiradimo aplinkybės“, – sakė prokuroras. Jis abejoja, ar dokumentus rašė ir pasirašė patys liudytojai.
Įtariama klastojusi dokumentus
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 lapkričio mėn. V. Giraitytė-Juškevičienė, eidama Marijampolės savivaldybės tarybos narės pareigas, įtariama, suklastojo penkiolika vienetų tarybos nario išlaidų suvestinių, jose pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas degalų ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.
Pernai, birželio 5 dieną, Kauno apygardos teismas paskelbė, kad kaltinamoji išteisinama, kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nepasitvirtinus kaltinimams, teismas iš valstybės V. Giraitytei-Juškevičienei priteisė 2,5 tūkst. eurų advokato paslaugoms.
Nuosprendyje taip pat rašoma, kad siekiant kontroliuoti išlaidas veiklai, tarybos nariams nebuvo prievolės turėti tam skirtų sąskaitų ar banko kortelių.
„Mokėjimo būdas per kitų asmenų korteles savaime nepažeidė teisės”, – sakė teisėja Judita Sungailaitė, pabrėždama, kad tvarka nenumatė, kad už išlaidas turi atsiskaityti pats tarybos narys.
V. Giraitytė-Juškevičienė, nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme teigė, kad kurą į jos asmeninį automobilį „Toyota Avensis“ pildavo artimi asmenys – vyras, brolis, pusbroliai, motina, krikštatėvis ar šeimos draugas. Tai buvo daroma jos prašymu, kai pati tuo metu neturėdavo galimybės nuvykti į degalinę. Atsiskaitydavo jie savo kortelėmis, o kvitus perduodavo jai, ir ji su jais atsiskaitydavo grynaisiais.
Kaltinamoji pabrėžė, kad nė vienas litras kuro nebuvo naudotas kitų asmenų asmeniniais tikslais – visa tai buvo panaudota jos, kaip tarybos narės, veiklai.
V. Giraitytė-Juškevičienė buvo įgijusi tris telefonus, tris abonentinius numerius ir tikina, kad visi telefonai ir jų numeriai buvo naudojami jos pačios, tačiau dokumentus apžiūrėję bei užklausas įvairioms institucijoms pateikę Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjai nustatė, kad minėtų telefonų numerių kontaktai įstaigoms nurodomi kaip jos tėvų kontaktai – tai patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija, šeimos klinika, „Regitra“.
V. Giraitytė-Juškevičienė teismą tikino, kad jos tėvai negeba tinkamai naudotis informacinėmis technologijomis, todėl ji juos registruodavo į šias įstaigas, jų vardų jungdavosi prie teikiamą paslaugų.
Tačiau, pasak prokuroro, įdiegus elektroninėje bankininkystės paskyroje „Smart ID“ programą, tarybos narės tėtis 2019–2020 m. prie „Smart ID“, naudodamasis byloje minimo telefono numeriu, jungėsi 257 kartus.
Tarybos narė dirbo Antikorupcijos ir Etikos komisijose.
V. Giraitytė-Juškevičienė Seimo nare buvo 2020–2024 m. parlamento kadencijoje, ji išrinkta pagal Darbo partijos sąrašą.
2007–2020 m. ji buvo Marijampolės savivaldybės tarybos nare, 2013–2015 m. dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja.
(be temos)