Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį išnagrinėjo už šnipinėjimą nuteisto buvusio valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojo Romualdo Lipskio byloje paduotus skundus.

Vasario 26 dieną bus skelbiamas verdiktas, po kurio nuosprendis įsiteisės.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo R.Lipskiui skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės, apskundė ir Generalinė prokuratūra, ir pats nuteistasis.

Generalinė prokuratūra prašo R.Lipskiui skirti griežtesnę bausmę – aštuonerius metus laisvės atėmimo ir pripažinti kaltu dėl visų inkriminuotų veikų. Nuteistasis siekia išteisinimo.

Jeigu Apeliacinis teismas pilna apimtimi paliks galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, nuteistasis, kuris yra suimtas, netrukus galės išeiti į laisvę. Nuteistojo advokatė Snaiguolė Mažeikienė BNS sakė, kad pagal dabar skirtą bausmę maždaug po pusantro mėnesio R.Lipskis jau bus atlikęs du trečdalius apygardos teismo jam skirtos bausmės ir gali būti paleistas į laisvę.

Pagal galiojančius įstatymus gerai besielgiantys nuteistieji gali tikėtis anksčiau išeiti į laisvę.

R.Lipskis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, sausio 24 dieną sueis dveji metai, kai jis yra suimtas. Kalinimo laikas iki nuosprendžio ir jo įsiteisėjimo įskaitomas į bausmės laiką.

Kaltę neigiantis R.Lipskis Apeliacinio teismo prašė atlikti įrodymų tyrimą - sudaryti komisiją iš oro uosto, „Oro navigacijos“ atstovų kad jie nuspręstų dėl jo darytų nuotraukų - slaptos buvo jos, ar ne.

Apeliacinis teismas nusprendė neatlikti įrodymų tyrimo ir išklausė šalių pasisakymų.

Posėdžio pradžioje valstybės kaltintojas byloje prokuroras Redas Savickas sakė, kad nuteistasis jau 1991 metų sausio įvykių metu buvo nusiteikęs prieš Lietuvos nepriklausomybę ir reikalavo įvesti prezidentinį valdymą.

Apeliaciniam teismui prokuroras pateikė R.Lipskį charakterizuojančią medžiagą iš bylos apie tų metų Sausio įvykius.

Prokuroras teismui pateikė tuometinės bendrovės „Lietuvos avialinijos“ streiko komiteto, kuriam priklausė R.Lipskis, protokolus. Protokoluose rašoma, esą valdžia neatsižvelgia ir nevykdo darbininkų streikuose iškeltų reikalavimų, todėl reikia „tučtuojau“ įvesti prezidentinį valdymą.

Kalbėdamas prokuroras minėjo, kad tuometiniame prokuratūros Nusikaltimų tyrimo departamente buvo atliekamas parengtinis tardymas, susijęs su streiko „Lietuvos avialinijose“ organizavimu.

R.Lipskis sakė, kad šie dokumentai su jo byla nesusiję ir prašė atmesti prokuroro prašymą prijungti juos prie bylos.

„Buvau Vilniaus oro uosto profesinės sąjungos pirmininkas, salėje surinko visus vadovus, atėjo sovietiniai žmonės, kažkoks pulkininkas su automatu, ir pasakė, kad mes surengtume oro uoste streiką, aš niekur nepasirašiau“, - teismui aiškino nuteistasis.

1991 metais priešiškai prieš Lietuvos valstybę nusiteikusios jėgos, remiamos, Maskvos, ragino Lietuvos įvesti prezidentinį valdymą, tvirtino, kad šalyje veikia sovietiniai įstatymai, organizavo darbininkų streikus, kuriuose buvo reiškiamas nepasitenkinimas atkurta valstybės nepriklausomybe. Prokuroro pateikta medžiaga buvo prijungta prie bylos.

R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šią informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismas lapkričio 5 dieną paskelbė, kad Lietuvos pilietis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, užuot užkirtę kelią nusikaltimui. Tai sudarė sąlygas pasislėpti Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam buvo perduota informacija.

Teisėjas Audrius Cininas tada žurnalistams sakė, kad R.Lipsksis „nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos žvalgybos darbuotojui“.

„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, – sakė teisėjas.

R.Lipskis Apeliaciniame teisme ketvirtadienį sakė, kad jokių žvalgybos užduočių nevykdė.

„Taip, jis (baltarusių agentas Sergejus Kurulenka - BNS) manęs klausė, bet jį domino visai kiti klausimai, jį domino apie amerikiečių kalėjimą, domino informacija apie amerikiečių lėktuvus, kurie buvo atskridę į mūsų oro uostą. Vėlau prasidėjo grasinimai ir šantažas - žinau, kad tavo vaikai mokosi ir dirba Maskvos, žinau kur tu gyveni“ , - sakė R.Lipskis, turėdamas omenyje, kad baltarusių agentą domino galbūt Lietuvoje veikęs CŽV kalėjimas.

Nuteistasis tikino, kad jokia užsienio žvalgyba jo neverbavo, jokio informacijos jis nerinko,

Jis sakė. kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) jo sulaikymo metu neturėjo įkalčių, o jis suklydo, kad vėliau pareigūnams atvirai viską papasakojo.

„Tyrimas, neturėdamas įrodymų, stengėsi visus mano parodymus panaudoti prieš mane. Užduotas toks klausimas – mes turime įrodymų, kad tu ėmei pinigus iš Sergejaus. Bet išvada kita - pinigų neėmiau, bet informaciją perdavinėjau. Aš jau du metus Lukiškių izoliatoriuje, anksčiau nebuvo susijusia su kriminaliniais įvykiais, o dabar iš manęs tiesiog juokiasi - sako tu esi visiškais kvailys, pats save apkalbėjai“, - posėdyje sakė nuteistasis.

Jis paragino teismą tikėti jo nuoširdumu.

„Dar kartą noriu pakartoti - nepadariau nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, nežinau, kodėl mane likimas suvedė su tuo žmogumi“, - kalbėjo nuteistasis.

Jo advokatė sakė, kad informacija, kurios perdavimu kaltinamas jos klientas, buvo nereikšminga ir vieša, prieinama interneto vartotojams.

„Prašome panaikinti nuosprendį ir visiškai išteisinti nesant nusikaltimo sudėties esminio požymio“, - sakė advokatė.

Dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniuje dar teisiamas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas.