Teismas nustatė, kad T. N., kartu su nenustatytais asmenimis pagamino du netikrus dokumentus, kuriuos ji panaudojo ir tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti turtinę teisę į nekentėjusiųjų asmenų turtą dalį.

T. N. 2020 metais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, dėl kurių tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pateikdama nukentėjusiųjų asmens duomenis ir nenustatytiems asmenims pagaminus du netikrus dokumentus – nukentėjusiųjų pareiškimus, juose nurodant melagingą informaciją, kad neva nukentėjusosios nepretenduoja į senelio turtą.

Nenustatytiems asmenims už jas šiuose dokumentuose pasirašius, ji tęsdama savo nusikalstamą veiką kreipėsi pareiškimu civilinėje byloje dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus ir pateikė teismui šiuos žinomai suklastotų nukentėjusiųjų pareiškimų originalus. Tokiu būdu pasikėsindama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtinę teisę – nukentėjusiosioms priklausančią turto dalį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiosios civilinėje byloje nurodė, kad jų vardu surašyti pareiškimai yra suklastoti, ko pasekoje T. N. ieškinio atsisakė.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji siekė sau materialinės naudos klastodama dokumentus, nes norėjo užvaldyti nekilnojamąjį turtą.

T. N. kalta prisipažino. Teismui paaiškino, kad ji parašė pareiškimus už nukentėjusiąsias, kad jos atsisako senelio turto ir išsiuntė notarui. Apie tai, kad toks sutikimas reikalingas, sužinojo iš notaro, nes tik tada ji galėjo paveldėti tėvo turtą. Nusikaltimą padarė iš baimės.

Teismas, vadovaudamasis nuosekliais liudytojų parodymais bei rašytine medžiaga, kuri surinkta ir ištirta šioje baudžiamojoje byloje konstatavo, kad T. N. tyčia suklastojo pareiškimus ir pasikėsino sukčiauti – savo nuosavybėn įgyti turtą, tuo tikslu suklastotus dokumentus pateikė notarui.

„Nagrinėjamu atveju kaltinamoji siekė sau materialinės naudos klastodama dokumentus, nes norėjo užvaldyti nekilnojamąjį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusios nurodė ir įrodė, kad kaltinamosios naudai neatsisakė nekilnojamojo turto, t. y. nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje,“ – rašoma teismo nuosprendyje.

Skiriant bausmę T. N., teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, vienas nusikaltimas baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. T. N. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

T. N. skirta galutinė subendrinta 2 tūkst. eurų bauda.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.