Paskaičiuota, kad buvusi buhalterė galėjo padaryti daugiau nei 53 tūkst. eurų žalos.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamoji, pirkdama įvairias prekes biudžetinės įstaigos vardu ir už jas apmokėdama iš Utenos globos namų banko sąskaitos, pirkinius panaudojo savo reikmėms, taip pasisavindama jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršijo 22 tūkst. eurų.

Be to, paaiškėjo, kad tuometinė buhalterė, turėdama teisę prisijungti prie Utenos globos namų sąskaitų ir atlikti pavedimus, tyčia iššvaistė jai patikėtą darbovietės didelės vertės turtą, padarydama žalos, viršijančios 30 tūkst. eurų.

Įtariama, kad moteris į biudžetinės įstaigos apskaitą neįtraukė privalomų įtraukti visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, neužregistravo jų apskaitos registruose. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti globos namų veiklos, turto, įsipareigojimų bei struktūros nuo 2019 iki 2023 metų.

Buvusi buhalterė taip pat kaltinama Valstybės tarnybos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymų nevykdymu.

Būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama biudžetinėje įstaigoje, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, pasisavindama ir iššvaistydama valstybei priklausantį turtą, taip diskredituodama valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei žalos atlyginimą, kaltinamosios turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Už didelės vertės turto iššvaistymą griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių, už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Už piktnaudžiavimą valstybės tarnyba, siekiant turtinės naudos, numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.