Tai pirmadienį paskelbė prokuroras Justas Laucius, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pirmadienį pratęsus politinės korupcijos bylos nagrinėjimą ir išklausius likusius kasacinius skundus.
„Prašome atmesti visus kasacinius skundus. (...) Kasacija nėra antroji apeliacija“, – posėdyje sakė J. Laucius.
Prokuroro teigimu, Apeliacinis teismas tinkamai įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, tad nėra pagrindo keisti nuosprendį.
Apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai apskundė visi nuteistieji – buvęs Liberalių sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, parlamentaras Vytautas Gapšys, buvę politikai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius, vienas iš buvusių koncerno „MG Baltic“ vadovų Raimondas Kurlianskis, „MG Grupė“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis – iš viso gauta 12 kasacinių skundų.
Jais siekiama panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo minėti asmenys pernai pripažinti kaltais dėl korupcinių nusikaltimų – papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo. Nuteistieji kaltinimus vadina nepagrįstais, o teisėsaugos veiksmus – neteisėtais.
Apeliacinis teismas E. Masiulį nuteisė kalėti pusšeštų, V. Gapšį – puspenktų, R. Kurlianskį – šešerius metus, jie bausmes atlieka Kauno kalėjimo padaliniuose ir LAT posėdžiuose dalyvauja nuotoliu.
E. Masiulis sako, kad vienas iš jį nuteisusių teisėjų galėjo būti pažeidžiamas
Tuo metu E. Masiulis posėdžio metu teigė, kad Apeliacinis teismas neatliko išsamios bylos analizės, o vienas iš apkaltinamąjį nuosprendį priėmusių teisėjų Albinas Bielskis galėjo būti pažeidžiamas.
„Noriu labai aiškiai pasakyti tai, kad nesu padaręs to, (...) dėl ko esu nuteistas“, – sakė prie teismo posėdžio iš įkalinimo įstaigos nuotoliu prisijungęs E. Masiulis.
Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, taip pat kaip ir R. Kurlianskio ir Darbo partijos gynėjai ankstesniame posėdyje, savo skunde paminėjo vieną iš nuosprendį Apeliaciniame teisme priėmusių teisėjų – Albiną Bielskį.
A. BIelskio pavardė minėta teisėjų korupcijos byloje, jis joje apklaustas kaip specialusis liudytojas, nors apie tai „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo metu nepranešė.
Byloje nuteistuosius ginančių advokatų teigimu, A. Bielskis taip pat nenusišalino apklausiant tiek teisėjų korupcijos, tiek „MG Baltic“ byloje veiksmus atlikusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėją Jurijų Skuderį.
„Keista, kad vadinamoje amžiaus politinės korupcijos byloje paskiriamas galimai pažeidžiamas teisėjas“, – teigė E. Masiulis.
Buvęs politikas LAT prašė objektyviai įvertinti aplinkybes ir dviejų instancijų teismų skirtingą požiūrį į bylą.
„Kas turi atsitikti, kad tos pačios valstybės, tame pačiame mieste ir net tame pačiame pastate esantys teismai priima visiškai du skirtingus sprendimus“, – teismo posėdyje sakė E. Masiulis.
Anot jo, bylos aplinkybės abejose instancijose praktiškai liko nepasikeitusios, o išteisinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas kruopščiai išnagrinėjo bylos aplinkybes.
„Apeliacinis teismas tuos pačius faktus interpretavo kitaip, neatlikęs išsamios analizės“, – įsitikinęs E. Masiulis.
Prašo išteisinti
Buvęs politikas svarstė, kad visiškai skirtingus dviejų instancijų teismų sprendimus galėjo lemti viešojoje erdvėje pasirodęs dalies visuomenės nusivylimas pirmos instancijos teismo sprendimu.
E. Masiulis taip pat paminėjo, kad STT pareigūnai užfiksavo jo ir Raimondo Kurlianskio susitarimą dėl paskolos, tačiau tai pareigūnai iš pradžių ignoravo „norėdami išsaugoti savo mundurą“.
Juk juokaujama, kad išvis sunku rasti kalėjime kaltų.
Jis prašė LAT jį išteisinti, paliekant Vilniaus apygardos teismo sprendimą, arba grąžinti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui su nauja teisėjų kolegija.
Buvęs liberalų lyderis kalbėjo, kad žinojimas dėl savo nekaltumo dar „palaiko tikėjimą savimi“, nors sutiko, kad teisėjų kolegija tikriausiai ne kartą iš nuteistųjų girdinti, kad jie nėra kalti.
„Juk juokaujama, kad išvis sunku rasti kalėjime kaltų“, – kalbėjo E. Masiulis.
E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko teigė, kad Apeliacinis teismas, nuteisęs buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį, nagrinėdamas bylą tik iš dalies atsižvelgė į gynybos argumentus.
„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis yra neteisėtas“, – teismo posėdyje sakė R. Boiko.
Jis teigė, kad pareigūnai nuteistųjų atžvilgiu neteisėtai rinko informaciją, nepateikė teismui dokumentų dėl šitų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.
Anot advokato, kaltinamąjį nuosprendį priėmusi teisėjų kolegija buvo šališka.
R, Boiko minėjo, kad teismas nenorėjo pridėti ir nevertino dalies antros instancijos procese gautų naujų raštų ir pažymų iš prokuratūros bei pareigūnų, o tai, anot advokato, rodo išankstinį teisėjų nusiteikimą prieš kaltinamuosius. E. Masiulio gynėjas taip pat kalbėjo apie A. Bielskį, kuris, jo teigimu, turėjo nusišalinti.
„Visų šitų aplinkybių visuma patvirtina, kad teismas nesilaikė (...) standartų ir buvo šališkas“, – teigė R. Boiko.
V. Gapšys: kaltinimas – nenuoseklus
Prie posėdžio nuotoliu iš įkalinimo įstaigos prisijungęs parlamentaras Vytautas Gapšys teigė, kad pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų, kuriais remdamiesi galėjo pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Manau, nuo pat pirmųjų užfiksuotų pokalbio minučių pareigūnai matė, kad jose nėra nusikalstamo pobūdžio veiksmų“, – kalbėjo įkalintas Seimo narys.
V. Gapšys teigė, kad nors pareigūnų surinkti duomenys ir jų rinkimo laikotarpis buvo tie patys, jam ne kartą pakeisti kaltinimai, o galutinis prokuroro kaltinimas buvo nenuoseklus, paremtas prielaidomis.
„Tai absurdiška“, – sakė jis.
Politikas atkreipė dėmesį, kad teisėjų korupcijos byloje figūravo ne tik A. Bielskis, bet ir kitas nuosprendį priėmusios kolegijos narys – Linas Šiukšta, kuris, V. Gapšio nuomone, taip pat galėjo būti apklaustas kaip liudytojas teisėjų korupcijos byloje.
V. Gapšio advokatas Mindaugas Barkauskas teigė, kad „MG Baltic“ bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme buvo pažeista jo ginamojo teisė į gynybą ir teisingą teismą.
„Vytautui Gapšiui buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė“, – kalbėjo advokatas.
Jis teigė, kad proceso metu nebuvo užtikrintas teisėjų nešališkumas, teisėjų kolegija įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai.
„Teismas vieniems įrodymams teikė prioritetą prieš kitus“, – sakė M. Barkauskas.
Pirmadienį savo skundų žodinius paaiškinimus posėdyje taip pat pateikė buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir buvusio parlamentaro Gintaro Steponavičiaus advokatas Rimgaudas Černius.
Teismas pirmajame posėdyje praėjusį trečiadienį išklausė vieno buvusių koncerno vadovų R. Kurlianskio ir dviejų jo gynėjų, „MG Grupės“, Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio advokatų pagarsintus skundus.
Iš viso Apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistieji valstybei sumokėjo per 2 mln. eurų baudų, konfiskuotų ir išieškotų pinigų.
Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.
Naujausi komentarai