„Įdedami skelbimai į automobilius parduodančius portalus ir paimamas 50, 100 eurų užstatas už automobilį“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbios detalės“ pasakoja pareigūnas. Jis ir kiti laidos svečiai kalbėjo apie skaudžius sukčiavimo atvejus ir tai, kaip jų išvengti.

Atlikėjui Stanislovui Stavickiui-Stano teko patirti, ką reiškia akis į akį susidurti su sukčiautojais. Jis pamena, kaip kelyje buvo sustabdytas žmogaus, kuris jam papasakojo istoriją apie nelaimę: neva atsitiko avarija, žmona ligoninėje ir labai reikia pinigų.

„Jis netgi bandė kalbėti angliškai. Pirmąsias minutes nuoširdžiai patikėjau, kad žmogui reikia padėti, bet vėliau susivokiau. Man buvo labai gėda, kad aš pasimoviau. Atrodo, kiek kartų juokiausi, kad žmonės patiki tokiais dalykais, o pats pasimoviau“, – nemalonų atvejį prisimena S. Stavickis-Stano.

Įdedami skelbimai į automobilius parduodančius portalus ir paimamas 50, 100 eurų užstatas už automobilį.

Tačiau šiandien jis sako, kad gėdą dėl to, jog buvo apgautas, labai svarbu nugalėti, reikia suprasti – patekti į sukčiautojų pinkles yra natūralu ir žmogiška.

„Greičiausiai žmogus sugaiš laiko, rašydamas pareiškimą internetu ar nuėjęs į policiją. Jeigu atvažiuos pareigūnas, jis turbūt taip pat sugaiš laiko, nes sistema ar dar kas nors eilinį kartą sutrukdys, o sukčius surastas nebus. Tačiau tai visiškai nereikšminga. Svarbiausia yra klausimas: „Ką aš padariau, kad tokia situacija nebepasikartotų? Jei žmogus parašė pareiškimą, iškvietė pareigūną, papasakojo apie tai kitiems, vadinasi, padarė labai daug“, – neabejoja S. Stavickis-Stano.

Laidoje „Svarbios detalės“ žiūrovai gali išgirsti įrašą, kuriame Kauno apskrities VPK viršininkas Darius Žukauskas kalba su sukčiumi, bandančiu juo apsimesti. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Raimondas Baltaduonis prisimena, kad tą dieną D. Žukauskas gavo du skambučius iš gyventojų, sakiusių, kad žmogus prisistato jo vardu ir bando išvilioti bankų kodus.

„Viršininkas pats ėmėsi iniciatyvos, paskambino, padarė įrašą, kaip asmuo vilkina laiką, kaip jis bando išvilioti duomenis: koks asmens vardas, ar turi elektroninę bankininkystę“, – pasakoja R. Baltaduonis.

Anot pareigūnų, žmonės neretai spontaniškai sukčiams pasako savo vardus ir kitus reikalingus duomenis, nes, išgirdę apie tariamą bėdą, susijaudina.

Laidoje dalyvavusi nuo telefoninių sukčių nukentėjusi Danguolė pasakoja, kaip sukčiams jos vardu pavyko imti greituosius kreditus. Sulaukusi skambučio, moteris išgirdo, kad neva iš jos sąskaitos buvo padaryti dideli pavedimai.

Nuostolis iki šios dienos yra šiek tiek daugiau negu milijonas eurų. Mano manymu, tai yra pakankamai dideli pinigai, kai kuriais atvejais žmonės praranda tikrai nemažas sumas, kurios yra jų viso gyvenimo santaupos.

„Pasakiau, kad man nesvarbu, nes sąskaitoje nieko neturiu. Tada man pasakė, kad už tuos pavedimus esu atsakinga. Taip mane pagavo. Žmogus prisistatė pareigūno vardu ir pavarde. Po antro, trečio skambučio šį žmogų „pagūglinau“. Toks asmuo tikrai buvo, tik numeris kitas, bet juk numerių galima turėti ne vieną“, – prisimena laidos pašnekovė.

Moteris pripažįsta, kad patyrė labai daug streso ir savęs iki šiol klausia: kaip galėjo patikėti sukčių sukurta pasaka? Danguolės vardu sukčiautojai paėmė greitąjį kreditą, tačiau banko sąskaitos ištuštinti nespėjo.

„Praėjus kiek laiko, nusprendžiau paskambinti į banką. Žinoma, sukčiai perspėjo taip nedaryti, esą ten vyksta tyrimai, kurie labai sutrukdys dirbti, bet aš paskambinau ir užblokavau kortelę. Kai darbuotojos pažiūrėjo [sąskaitos duomenis], jos pasakė, kad iš mano sąskaitos paimta SMS kreditų, tada kreipiausi į policiją“, – pasakoja Danguolė.

Didelę paklausą ryšio priemonės turi įkalinimo įstaigose. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko Sauliaus Kielos pasakojimu, suimtieji ir nuteistieji visais įmanomais būdais bando organizuoti jų patekimą.

„Yra daug būdų gauti ryšio priemones, o pats paprasčiausias – permesti per sieną. Dabar atsirado ir dronai, kurie skraidžioja ir numeta paketus. Praeitais metais buvo 8 atvejai, kai patys darbuotojai bandė perduoti [ryšio priemones]. Iš šių asmenų 4 buvo pareigūnai, o kiti 4 – nestatutiniai įstaigos darbuotojai. 2016 metais per visą sistemą išimta 8400 mobiliųjų telefonų“, – teigia S. Kiela.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos viršininkas V. Ceslevičius sako, kad nuteistieji mokosi sukčiavimo būdų. Pasiskirstoma vaidmenimis, analizuojamos bankinės sistemos: kaip bankai ar kitos institucijos elgiasi, jeigu į jas kreipiamasi.

Anot pareigūno, įranga, kuri buvo montuojama ir kuri turėtų padėti išspręsti sukčiavimo problemą, dėl patobulėjusių technologijų jau praradusi vertę.

„Taikomi nauji metodai, orientuojamasi į signalų gaudymą, blokavimą ir detektavimą, kad galėtume aptikti ir paimti draudžiamus daiktus iš nuteistųjų“, – teigia V. Ceslevičius.

Šalyje sukčiavimo mastai, taip pat ir sukčiavimo būdai tampa vis įvairesni. Pareigūno pasakojimu, viena iš naujausių sukčiavimo formų – žmonės apgaunami automobilių pardavimo portaluose.

„Įdedami skelbimai į automobilius parduodančius portalus ir paimamas 50, 100 eurų užstatas už automobilį“, – kalba V. Ceslevičius.

Laidos dalyviui Karoliui Žukauskui teko susidurti su sukčiautojais ir ne tik gyvenančiais Lietuvoje. Keletą kartų vyriškis pats juos apmulkino. Pašnekovas pasakoja, kaip skelbimų portale pardavinėjo fotoaparatą ir sulaukė laiško, kad moteris iš Kanados nori jį nupirkti sūnui, kuris gyvena Nigerijoje.

„Modelis buvo toks, kad aš turiu išsiųsti fotoaparatą į Nigeriją, o jie man perves pinigus. Jie atsiuntė banko patvirtinimą, kad pinigai jau pervesti į mano sąskaitą, kuris, žinoma, buvo padarytas kreivai. Aš savo ruožtu turėjau eiti į paštą ir išsiųsti fotoaparatą. Tačiau pasielgiau taip pat kaip jie – padariau pašto patvirtinimą, kad neva jau išsiunčiau fotoaparatą. Susirašinėjimas vyko dvi savaites. Mano tikslas buvo pažiūrėti, iki kokio absurdo lygio jie gali manimi tikėti“, – situaciją prisimena K. Žukauskas.

Policijos pareigūnai sako, kad dažnai sukčiavimo atvejus jiems išsiaiškinti padeda bankai. SEB banko atstovo Audriaus Šapolos teigimu, telefoninis sukčiavimas arba dominuojantis scenarijus, kai prisistatoma policijos tyrėju, pareigūnu, FNTT darbuotoju vyrauja maždaug nuo 2011 metų pabaigos iki dabar.

„Nuostolis iki šios dienos yra šiek tiek daugiau negu milijonas eurų. Mano manymu, tai yra pakankamai dideli pinigai, kai kuriais atvejais žmonės praranda tikrai nemažas sumas, kurios yra jų viso gyvenimo santaupos“, – teigia A. Šapola.

Daugiau apie sukčiautojus ir tai, kaip nuo jų apsisaugoti, – vaizdo įraše.